NARCIZAS
Kitaip nei legendoje, kuri
sieja su juo tyrˆ groì°, Narcizas tebuvo vidutiniäkas vulgari÷ bruoì÷,
neävarios odos, pla‹i÷ pe‹i÷ ir ilg÷ galðni÷ vaikinas. Kaip du vandens laäai
panaäus ° anuos kvailelius su elektrin˜mis gitaromis ar ° film÷ herojus, veltui
ieäkan‹ius gyvenimo prasm˜s tuä‹ios sielos dugne, po idiotiäk÷ peripetij÷
laukia j÷ pasigail˜tinas galas, o blaivusis ìiðrovas iä visos tos g˜rimo, lov÷
ir muätyni÷ maiäaties teatsimena ano automobilio, geraäirdiäkai nuveìusio °
bedugn«, mark«.
Patikimiausiˆ Narcizo portretˆ
mums perteike Caravaggio. Tas paveikslas, dabar kabantis Villa Borghese,
vaizduoja gatv˜s vaik˜zˆ, vienˆ iä t÷, kurie uìmuäa savo geradar° tvoros kuolu.
Vaik˜zas, palink«s ties bala. ëinovas Caravaggio. Galima juo tik˜ti.
Netur˜damas kitoki÷ pom˜gi÷,
Narcizas skyr˜ savo gyvenimˆ dauìyti äirdis. Brutalus ir ciniäkas Ð arogantiäka
ìmonijos atmaina Ð tapo naivi÷ mergin÷ ir net subr«ndusi÷ moter÷, m˜gstan‹i÷
tokius tipus, vildamosis Dievas teìino ko, tikriausiai galutinio prijaukinimo,
numyl˜tiniu. Tod˜l gal˜jo tik˜tis ilgos menininko karjeros. Ta‹iau brutalumas
ir kvailyst˜ reikalauja jungiamosios medìiagos, tre‹iojo elemento, kad
sutvirt˜t÷ charakterio molekul˜. Daìniausias elementas Ð sentimentalizmas.
Taigi, ir jis °simyl˜jo.
Iärinktosios vardas Ð Echo.
Nedidel˜s, sunkiai nusakomos spalvos akys, maìos lðpos ir ausys. Ir luoäa.
Sunku apraäyti ypatingˆ jos
kðno karnacijˆ, net ir pats ìodis karnacija ‹ia netinka, nes jo kilm˜ siejasi
su m˜sa. Echo Ð blyäki, beveik äm˜kla, ìuvies, tylos, vandens blyäkumas.
Atrod˜, kad jei kas bðt÷ °smeig«s ° jˆ savo ìvilgsn° - niekas taip nedarydavo
iä gailes‹io Ð po lengvu odos apdangalu lengvai rast÷ smulkius griau‹ius ir
maìˆ plazdan‹iˆ äirdel«.
Nuo Trojos iävykos laik÷ iki
Tre‹iojo Pasaulinio Karo pradìios Ð aib˜ laiko Ð niekas, visiäkai niekas
neatmesdavo plauk÷ ant pakauäio taip kaip ji. Stulbinantis to reiäkinio
nuostabumas gal˜jo sunaikinti kiekvieno atsiskyr˜lio askez˜s metus. Tai vyko be
rank÷ pagalbos, pradedant sukamuoju lieso kaklo judesiu, tokiu greitu, kad
beveik nepastebimu, po to trumpa, pilna °tampos pauz˜, viso kðno sulinkimas,
äviesðs plaukaibanga krito ant pe‹i÷, telaukdami momento, tinkamo gr°ìti ° savo
vietˆ ir v˜l uìdengti kaktˆ ir akis, suteikdami veidui paslaptingˆ, ìv˜riäkˆ ir
kartu nekaltˆ aukos iäraiäkˆ, kˆ geidulingai m˜gdamas atkurdavo Greuze ir kiti
rokoko nedor˜liai.
Neatremiamˆ Echo reiäkinio
ìaves° geriausiai reikädavo tiesiogin˜s, d˜l pa‹ios jos vaizdo daìnai
kartojamos pastabos Ð Òji pati iäties nesugeb˜s nuìengti deäimties ìingsni÷Ó
arba Ònepragyvens äios ìiemos, jei neatsirems ° kieno nors stiprius pe‹iusÓ.
Kaip apibr˜ìti Echo luoäumˆ? Apie jˆ buvo kalbama Ð nekalbi, bet tai
nelabai tikslus apibr˜ìimas. Echo tiksliai ir labai aiäkiai kartodavo du
paskutinius ìodìius, baigian‹ius sakin°, kuriuo ° jˆ kreiptasi. Ta‹iau niekada
nekalb˜davo savo iniciatyva. Tai visiäkai atitiko jos natðrˆ Ð l˜tˆ,
flegmatiäkˆ, pasiduodan‹iˆ.
Narcizo meil˜ Echo ˜m˜ vysti
nuo momento, kai vaikinas °sitikino, kad tampa vis labiau priklausomu nuo savo
iärinktosios, taigi praranda laisv«. Globos ìavesys iäbl˜so. Narcizas
iäsigalvojo, kad Echo griauna jo dvasin° gyvenimˆ, lyg galima bðt÷ griauti tai,
ko n˜ra. Nieko ypatingo Ð daugyb˜ daug ìadan‹i÷ jaunuoli÷ meta studijas,
tvirtindami, kad visi profesoriai Ð kvailiai, gal ‹ia ir yra dalis tiesos, bet
nereik˜t÷ karätiligäkai apibendrinti, arba su triukämu palieka Baìny‹iˆ, kad
gal˜t÷ uìsiraäyti ° kokiˆ sektˆ, skelbdami pasauliui, kad tradicinis
Dievas-T˜vas g˜dingai nepateisino sud˜t÷ ° j° vil‹i÷.
Ryäiai buvo nutraukti.
Narcizas negr°ìo prie savo sen÷j÷ uìsi˜mim÷. –m˜ mˆstyti.
O Echo °ìeng˜ ° gamtos
vienuolynˆ. Kitoki÷ vienuolyn÷ anuomet neìinota. Kai daubas, griovius, miäko tankmes
ir laukymes lanko keist÷ ìmoni÷, apsikrovusi÷ keptomis viätomis, sumuätiniais
ir kietai virtais kiauäiniais, grup˜s Ð nematomoji Echo seka tuos
eksloatatorius, kartodama du paskutinius j÷ garsi÷ ðkavim÷ ìodìius. Galima
sakyti, kad iä nevilties tapo gamtos stiuardese.
O Narcizas, kaip buvo sakyta,
mˆst˜.