∑un Allh Ibrhım

Turòtoja

I

Galòtume pradòti Turòtojos istorijà nuo jos natralios pradÏios, tai yra nuo tos akimirkos, kai, sutepta krauju, i‰slydo ∞ ms˜ pasaul∞, ‰∞ smg∞ netruko pasekti kiti – jà kilstelòjo Ïemyn galva ir paplek‰nojo per uÏpakaliukà (tada dar ne∞manoma buvo numatyti jo bsimo dydÏio nuo ilgo sòdòjimo ant išvietės). Kritikams nelabai patinka tokios ∞Ïangos, nes tiesus kelias – mene ir moralės dalykuose – veda niekyn ir ‰iuo ms˜ nagrinòjamu atveju gai‰ina ir skaitytojo, ir ra‰ytojo laikà, kur∞ galima bt˜ skirti Ïiròti televizori˜ i‰ dviej˜ pozicij˜, tai atne‰t˜ didesn´ naudà nei ‰imtai romano puslapi˜. Be to, ‰iuolaikinis poÏiris ∞ epikos menà susij´s su vien tik su peni˜ jautrumu, ∞vairios ∞Ïangos lyginamos pagal j˜ svarbà tolesniam vyksmui, t.y. romanui, ir pagal btinas pabaigas, kuriomis baigiama arba nebaigiama, ra‰ytojai skatinami rinktis kas jiems patinka, kas atitinka j˜ charakterius ir galimybes, tie tiesiog ‰turmuoja ir baigia visà tà reikalà po keli˜ puslapi˜.

Turòtojos gyvenimas pilnas toki˜ ∞Ïangini˜ standart˜, susiet˜ smgiais, nemenkesniais nei pirmasis plek‰telòjimas per uÏpakal∞, vieni j˜ ∞prastiniai, kaip kad toji akimirka, kai suvokò, kad tai, kà manò esant atvira Ïaizda – tik nauja jos kno, galinãio nuleisti ne tik aukso spalvos vandenis, ypatybò, niekas jos net neperspòjo apie tok∞ vystymàsi (nes tòvas, kaip ir visi kiti tòvai, tvirtino nieko neÏinàs apie tokius dalykus ir paliko visà reikalà motinai, kuri, kaip ir visos kitos motinos, tverdama savo vaidmeny, bijojo pagreitinti baisiàjà atradimo akimirkà, kai i‰ vienos vietos i‰tryk‰ta raudonas ‰altinis, kitoje vietoje jis i‰senka).

Kiti ∞Ïanginiai standartai, sujungti smgiais, vis ∞vairesni ir originals, kaip kad, pavyzdÏiui, tai, kas ∞vyko, kai jà ãiupo, jòga praskòtò ‰launis ir su ‰aknimis i‰rovò tà maÏyt´ i‰augà, taip siaubingai erzinanãià egiptieãius jau nuo pat faraon˜ laik˜. Ramybòs dòlei pabròÏiame, kad, laimei ar nelaimei (priklauso nuo poÏirio), i‰rauta ne visai. Motina, anksti praradusi varginant∞j∞ organà – prie‰ingai, nei galima bt˜ tikòtis – sergòjo, kad tik dukra negaut˜ pasinaudoti pasilinksminimo (prie‰ vedybas) ar atlygio (po j˜) proga – jai tai buvo, savo ruoÏtu, uÏdrausta. Tòvas, irgi prie‰ingai, nei galima bt˜ tikòtis, tro‰ko i‰laisvinti savo dukter∞ nuo tos tradicinòs operacijos, ∞sivaizduodamas (teisingai ar ne), kad atsakomybò – tik neapykanta tam konkreãiam organui. Ir kai kovos dėl išaugos jėgos pasiekė zenità, reikòjo rasti kompromisà. Tokiu bdu leista palikti dal∞ ∞Ïymiojo gin㘠objekto, kas davò prie‰ingus nei tikòtasi rezultatus, uÏuot tap´s kompensacija uÏ prarastàjà dal∞ - nuolat jà primindavo.

Kodòl taip toli nuklystame nuo natraliosios pradÏios, ∞vesdami ne dramos, bet melodramos elementus, turime omeny didÏiosios krizòs akimirkà – povestuvin´ nakt∞?

Ta lemtinga naktis pagaliau atòjo po ilg˜ lòto artòjimo tarp Turòtojos ir Abd al-MadÏydo Hasano Chamyso mònesi˜, kuri˜ metu ie‰kota anuomet (‰e‰iasde‰imt˜j˜ vidurys) galim˜ pramog˜ viet˜: kazino “Fontanas” paãiame Kairo centre, kazino “Kasr in-Nil”, “Hilton”, Ïuv˜ parkas, arbatos sala, salos bok‰tas (kur∞ Abd an-Naseris, vos tik mostelòj´s pir‰tu, pastatò uÏ tuos tris milijonus doleri˜, uÏ kurius amerikieãiai bandò j∞ nupirkti), kaip kad ∞vyko ir tai, kas svarbiausia, turime omeny suartòjimà su paãiu stebuklinguoju vaiku gigantu, t.y. televizija, kuri vaidins lemiamà vaidmen∞ j˜ abiej˜ gyvenime, kol taps vienintele jungtimi, kai susòdama prie‰ais jà (tokios ∞vyki˜ eigos nesitikòjo Turòtojos tòvas, atne‰´s televizori˜ ∞ namus, slegiamas dar ir mònesini˜ mokesãi˜ na‰tos, vien tik tikòdamasis, kad tokiu bdu eliminuos bet kok∞ santykių su motina bdà).

I‰tisas valandas Turòtoja ir jos bsimas vyras sòdòdavo prie‰ais televizori˜, sergimi budri˜ motinos aki˜, o j˜ dòmesys padalintas tarp Abd al-Hani Kamaro vaidybos seriale ir pagalvi˜ prilaikymo. Anieji kerinãiojo mini laikai sutvòrò pagalvòms naujà paskirt∞ be jau Ïinom˜ (nekalt˜ ir ne toki˜ jau nekalt˜). Turòtoja tegalòjo vos ‰vystelòti vienintele vieta vir‰ keli˜, sòdòdama kaip panoròjusi, neatidengdama to, kam dar neatòjo laikas, o motinai leido sekti serialo ∞vykius, ir tik kartais patikrinti pavir‰utini‰ku Ïvilgsniu, ar pagalvòs vis dar savo vietose, ir jei to greito Ïvilgsnio, jei jau mesto, tai ilgam, uÏtekdavo i‰bla‰kyti dòmes∞, dirstelint ∞ suÏadòtinòs ‰launis ir luktelint, kol pagalvòs vòl uÏsilaikys ant uÏdraustojo vaisiaus, tai tebuvo jos atsakymas ∞ partnerio pra‰ymà, kol Abd al-MadÏydas slėpėsi po natralia uÏdanga, savo eleganti‰ko kostiumo kelnòmis. Laikui bògant naivi moteris, apdovanota skrajomis svajonòmis ir neturinti patirties, ∞ kà nurodo horizonto siaurumas ir akmenòjantys jausmai, òmò gailòtis savo dukters, ∞sivaizduodama, kad suÏadòtiniui reikalinga papildoma uÏdanga, slepianti nuo aki˜ tà bais˜ dyd∞.

Tai, ko Abd al-MadÏydas nebuvo priverstas slòpti – dalykas tas buvo daug didesnis, turime omeny jo uÏpakal∞ arba subin´ arba ‰iknà (suprantama, net´sime apra‰ymo, nagrinėdami morfologinius t˜ ne‰vanki˜ ÏodÏi˜, ‰ià akimirkà dilginanãi˜ skaitytojo ar skaitytojos lieÏuv∞, skirtumus), ta dalis, laikui bògant, nusilpo ir susitraukò, prie‰ingai nei klestintitis Turòtojos atitikmuo.

I‰skyrus tai, nieko jam nebuvo galima priki‰ti: i‰vaizdus, eleganti‰kas, apsiginklav´s auksinòmis btinybòmis: cigarine, Ïiebtuvòliu (“Ronson”) ir Ïiedu su antspaudu, kvepalai “Old Spice”, siauri a‰trianosiai batai, nusimano apie valgius ir manieras prie stalo, nuolat skundÏiasi valstybòs politika, vis geriau vertinančia viešąjį sektorių ir pramonę, subtilus bdas, kaip nurodyti taksi vairuotojui savo prana‰umà nesumokant, pripildantis Turòtojà tu‰tybòs, kalba, kurios kiekvienas garsas, i‰einantis i‰ jo lp˜, suteikia svarbos sau, ryÏtingi poÏiriai ∞ ∞vairius dalykus, kuriuos tvirtai ir ∞sitikin´s reik‰davo, pertraukdamas kitus (ar bent jau Turòtojà), ir paprastai uÏbaigdavo tokiu ÏodÏiu, kuris ilgam sutrikdydavo ir jà, ir jos pasitikint∞ savimi bei nesutrikdomà tòvà, kol i‰mu‰ò jam tai i‰ galvos, ai‰ku, po vedyb˜ ir rado savyje dràsos pra‰yti j∞ i‰ai‰kinti, jis, taãiau, nusteb´s kilstelòjo antakius ir sugòdino jà, kilnia‰irdi‰kai i‰ai‰kindamas: “Of course? Îinoma”. Be to vis dar buvo tvirtos, dràsios pozicijos ir tebevyko atkaklios kovos, ginanãios garb´ ir taurumà greta tiesos, tik jai vis nepasitaikydavo proga sudalyvauti, nes visa tai vykdavo arba banke, kuriame jis dirbo, arba jo daugiabutyje, arba universitete, ∞ kur∞ daÏnai (n)eidavo.

Taigi. Vienintelis debesòlis ‰viesutòliame Abd al-MadÏydo danguje: neturi universiteto diplomo, juos teskiria vienas vienintelis egzaminas, besiruo‰iant sutrukdò liga, dabar kà tik pateikò ligos paÏymòjimà ir ateities vartai visu ploãiu jam atverti.

Anie laikai paÏenklinti ‰viesiomis svajomis, dràsiais siekimais ir svajonòmis: ∞vairiar‰iais sapnais ir dieniniais vaizdiniais (sausais ir drògnais). Tarò jam prie‰ais anties figròl´ “Meryland” parke: “Omo” dòka skabimas – jau nebe problema. Truput∞ ∞ plastmasin∞ indà, pamai‰yti kol suputos, po to sumesti mar‰kinius ar palaidines ir eik sau plikyti arbatos ar gaminti valg∞. Po minutòs ar dviej˜ jau baigta, ir nebereikia anei nutrint˜ pir‰t˜, anei skalbòjos (turime omeny moter∞, o ne skalbimo ma‰inà, jos laikas dar neatòjo).

Abd al-MadÏydas tokius paskelbtus ketinimus sutiko be entuziazmo. Skabòjos, sòdinãios prie‰ais metalo vonià, vaizdas, kai ji atidengia blauzdas, o kartais net ir krtis, kai energingai lenkiasi i‰traukti mar‰kini˜ rankov´ ar vidin´ apykaklòs dal∞ ir i‰ pradÏi˜ merkia ∞ indà su kieto muilo “Myzan” gabalòliu, o po to i‰traukia – ‰is vaizdas ∞si‰aknijo jo galvos kertelòje ne tik kaip pirmasis, vyraujantis jaudinanãio pasaulio prisiminimas, bet ir kaip galimas perkelti ∞ plaãià ateit∞.

Be “Omo” dar atsirado dezodoranto buteliuk˜ ir, Ïinoma, antikoncepcini˜ tableãi˜, ir, gal˜ gale, ·ventoji Trejybò, be kurios neapsieit˜ nei vieni ‰iuolaikiniai namai, o Abd an-Naseris pavertò jà visiems prieinama: boileris, karinòs pramonòs duj˜ plytelò ir ‰aldytuvas “Idealas”. Tokiu bdu nukakome iki i‰svajotojo namo: lizdo.

Abd al-MadÏydas savo grieÏtu tonu nustatò: trys kambariai ir salonas (màstydamas apie vaikus), balkonas ∞ gatv´ (btina neprarasti ry‰io su gyvenimo triuk‰mu), treãias auk‰tas (geriausia – vidury), naujas pastatas ir gerbtini kaimynai, ‰varus ir Ïalias kvartalas, of course, netoli didÏi˜j˜ nam˜ (turòdamas omeny, Ïinoma, savo, o ne jos gimini˜ namus, kas sukòlò pirmàj∞ ginãà, nepasibaigus∞ net kai visi abiej˜ didÏi˜j˜ nam˜ gyventojai persikòlò ∞ anà pasaul∞).

Îinoma, buvo kalbòta ir apie nuomuojamà butà (anuomet dar nebūta nuosavybės erezijos). Taãiau DÏamalas Abd an-Naseris, apsvaig´s nuo visuotini˜ plojim˜ ir vienas po kito besikeiãianãi˜ pra‰ytoj˜, nustatò dvi, viena po kitos, nuomos kain˜ nuolaidas, o rpintis smulkmenomis paliko biurokratus, didÏi˜j˜ sòdyni˜ savininkus, tokiu tai bdu Abd al-MadÏydas, prie‰ sudarydamas sandòr∞, sudilino porà siaur˜ smailianosių batų.

Nuo‰aliame Misr DÏadyd kvartalo kamputyje, atitinkamai nutolusiame nuo jo gimini˜ nam˜ Abbasyjoje ir jos gimini˜ nam˜ Zajtne, vidinòje gatvòje, netoli metro linijos, kuri dar gvarantavo kvartalo tvarkà (netoli gyveno uÏsienieãiai, ir tik po to uÏpldo vietiniai kurãio tautinio charakterio egiptieãiai, vagonai grdosi kam‰ãio lòtumu, o bògius paslòpò ‰iuk‰li˜ krvos), Abd al-MadÏydas atrado pador˜ statytojà, i‰ t˜ nebrangi˜j˜, kuris pasistatò visà mrin∞, sau pasiliko du butus, o kitus, be jokios i‰imties, i‰nuomavo garbingiems klientams, vienas j˜ - i‰ policijos, kitas – i‰ armijos, visi susirinko aptarti vedyb˜ sutarties, o ateities vartai plaãiai atverti.

Abd al-MadÏydas sutiko apsigyventi povedybiniame name, nepaisydamas trkum˜: vienintelis tinkamas butas tebuvo lik´s penktame auk‰te, ir langais ne ∞ i‰òjimà. Pastaroji aplinkybò sukòlò a‰aras Turòtojos, staiga suvokusios, kad jai visam laikui jau uÏdrausta Ïvelgti tiesiai ∞ pasaul∞, akyse. Taãiau nedelsdama ∞sisàmonino privalumus, i‰ry‰kòjusius palyginus save su vyresniàja seserimi Zajtn (kurios vedybos i‰iro, atsitrenkusios ∞ buto akmen∞) ar pussessere Affaf (kuri su vyru buhalteriu gyvena viename kambaryje), ar su savo geriausiàja drauge Hana (ji su savo vyru karininku gyvena dviej˜ kambari˜ bute, kur∞ jiems pastatò jos tòvas ant savo nam˜ stogo), ar Safyja (kuri persikòlò ∞ Aleksandrijà, kur gyvena su vyro giminòmis) ar Manal, kuri irgi gyvena su vyro giminòmis, laukdama kol jis gaus daktaro laipsn∞, gal˜ gale, net ir Turòtojos tòvai gyvena drògname ir tamsiame bute pirmame auk‰te.

Privalumai padidòjo, kai jiedu jau gavo paruo‰tà gyventi butà (anuomet nuomininkai dar nebuvo priversti patys daÏyti sienas, kloti grindis ir ∞renginòti kranus bei kanalizacijà, nes savininkai i‰ inercijos patys imdavosi reikaling˜ baigiam˜j˜ darb˜, o savininkas Abd al-MadÏydas Tajjibas ‰irdingai sutinka su vienintele nuomos sutarties sàlyga - ∞rengti raudonà lempà vir‰ miegamojo dur˜, kuri uÏsidega kai durys uÏdaromos i‰ vidaus, tai leidÏia mums suvokti, kokià svarbà suteikò ‰iam kambariui Abd al-MadÏydas tolesniame vedybiniame gyvenime). Turòtoja atsiduso, Abd al-MadÏydas paslòpò pasitenkinimà po grieÏtai surauktais antakiais, abu vis sukinòjosi tarp sien˜, uostydami ‰vieÏi˜ daϘ kvapà ir stebeilydamiesi ∞ tu‰ãias sienas: be tarakon˜ ir peli˜, rank˜ antspaud˜ ant virtuvòs spinteli˜, suduÏusi˜ vonios plyteli˜, pasòt˜ vini˜ skyli˜ sienose, nulauÏt˜ dur˜ ranken˜, nuo lub˜ nutysusi˜ voratinkli˜, kur pilna dulki˜ ir sudÏivusi˜ musi˜. Dòl plaãiai atvert˜ ateities vart˜ reikia galutinai nutraukti ry‰ius su praeitimi, pripildÏiusia pamir‰tas kertes ir sutir‰tinusia purvus, ateitis atitinkamu laiku juodu abudu perkels nuo gyvenimo kupros prie‰ais jo veidà.

Paskutin∞ kartà i‰eidama i‰ tòv˜ nam˜ ir taksi vaÏiuodama ∞ naujuosius namus, nuotakos rbais, pasiskolintais i‰ pusseseròs, Turòtoja graudÏiai apsiverkò, atsiremdama ∞ Abd al-MadÏydo juodame kostiume rankà, juos lydòjo giminòs, artimieji bei artimiausieji draugai ir draugòs pana‰iose ma‰inose (vis tebekalbame apie tuos laikus, kai turòti nuosavà automobil∞ nebuvo lengviau nei gauti butà). Visi drauge apÏiròjo butà ir baldus, gòdingai kikendami, ir i‰òjo, tik Zajnab dr∞so garsiai surikti, paskelbdama pasauliui apie jà supanãià tamsà ar pra‰ydama lemties gailesãio, ja pasekò Manal, reik‰dama lengvabdi‰kumà, tai visi‰kai nepatiko tylianãiam Abd al-MadÏydui – geroje pradÏioje neturòt˜ atsirasti to, kas Ïema ir tradici‰ka. Sutuoktiniai gal˜ gale liko patys.

Atmetame grieÏtas prozos taisykles, reikalaujanãias tiksliai pavaizduoti vienà i‰ pavojingiausi˜ Turòtojos ir Abd al-MadÏydo gyvenim˜ akimirkų, todòl kur∞ laikà paliekame juos vienus, kai Abd al-MadÏydas intensyviai bandò atkim‰ti butel∞ ir truput∞ i‰gerti, bandydamas nuraminti staiga kilusià baim´, sugr∞‰ime pas juos maÏdaug po valandos, kai abu nuogutòliai jau sòdòs ant lovos kra‰to ir verks.

Øvyko tai, kad Abd al-MadÏydas aptiko, ar jau bent manòsi aptik´s, kad prekò, uÏ kurià sumokòjo visas savo santaupas ir susiejo su ja ateit∞, ne visai ‰vieÏia, tlas pirmtakas ar pirmtakai jau paÏaidò su turiniu ar bent ∞pakavimu. Tai privertò j∞ pravirkti? Galbt. Pagrindin´ a‰ar˜ upòs srov´ sukòlò ne aptikimas, o dvejonòs. Turòtoja prie‰ais baltutòl´ paklod´ prisiekò, kad jos niekas nò nepalietò. Kai jau kilo ie‰koti Dievo Knygos, noròdamas kad patvirtint˜ savo priesaikà, pasitaikò proga pamatyti prek´ nuogutòlait´ i‰ nugaros, taip jam tas vaizdas patiko, kad a‰aros i‰dÏivo. O Turòtoja suvokò, kad nesidomòjo tais gausiais spaudiniais, kuriuos jai atne‰davo jo tòvas (galbt dòl bsimos gròsmòs, ar gal kad vis dar tebesame ‰e‰iasde‰imtuosiuose, bet kuriuo atveju, ‰is neapÏvalgumas ateityje nebepasikartos, nes butas bus tiesiog uÏverstas ∞vairiausia spauda), vòl atsisòdo ‰alia jo ir prapliupo verkti. Kodòl? Gal suvokò, kad tai, ko taip labai ilgòjosi ir tro‰ko gauti, neegzistuoja.

Per‰okime kelias svarbias Turòtojos gyvenimo akimirkas, visos jos tinka pradòti pasakojimà: lidesio dienos, kai suprato, kad Egipto kariuomenò Sinajaus pusiasalyje juda ne ‰iauròs ryt˜ link, bet ∞ pietvakarius, ta dramati‰ka Abd an-Naserio baigtis, o po to dar Farydo Atra‰o, Umm Kulsm ir Abd al-Chalymo Chafizo, akimirka, kai jos akys stabtelòjo ties nuogumu ‰vytinãiomis senos kaimynòs blauzdomis, ir dar ta, kai tapo, ar manòsi tapusi, komuniste, ir dar viena, kai i‰ vietini˜, pigi˜ produkt˜ sugebòjo pagaminti torto kremà.

Atidòkime ‰alin visas ‰itas svarbias akimirkas, bent jau trumpam, ir sustokime ties viena, ne maÏiau svarbia.

Anties skulptros “Meryland” parke laikais Turòtoja, antrà kartà besiruo‰ianti Ïurnalistikos pirmo kurso egzaminui, parei‰kò ketinanti t´sti studijas, kad baigusi galòt˜ dirbti kokiame laikra‰tyje ar, jei nusi‰ypsos laimò, televizijoje.

Antràj∞ ketinim˜ parei‰kimà Abd al-MadÏydas visi‰kai atmetò, jam pasisekò neprapulti be baigiamojo universiteto egzamino, todòl, gr´Ïdamas jà kiaurai tòvo Ïvilgsn∞ primenanãiomis akimis, grieÏtu tonu parei‰kò, kad namai reikalauja viso jos laiko, ypaã kai nedirba, o, be to, jis, po to kai gaus pažadėtąjį licenciatą, gal∞s patenkinti bet kokius jos poreikius nuo pat ‰ios akimirkos iki gyvenimo pabaigos. Abd al-MadÏydas vòl nubròÏò ribas: namai – jai, kas uÏ nam˜ - jam.

Turòtoja pasilytàsias ribas sutiko su malonumu, pasitraukdama į gožiantį pavėsį, panašų į tėvišką skėtį nuos saulės. Surado progà uÏra‰yti juokelius apie pusseser´, kuriai vyras pirmà vedyb˜ dienà uÏdraudò i‰eiti gatvòn, po to kai parei‰kò gr∞Ïtanti ∞ darbà. Ji ne taip jau labai ir tro‰ko baigti mokslus – dòl vaikystòje ∞vykdytos tradicinòs operacijos – sunku buvo susikaupti kabant, atsitikdavo netikòtumai skaitant ir ra‰ant, ÏodÏiai imdavo grstis vienas ant kito, mai‰ydavosi tarimai ir prasmòs.

Turòtoja metò studijas, atsigavo nuo transporto ir nerving˜ kam‰ãi˜ problem˜, atsidavò globoti namus ir dirbti j˜ viduj, o Abd al-MadÏydas vis prat´sdavo neprisiruo‰imà paskutiniam universiteto egzaminui, tuo tarpu pragyvenimo lygis kilo, kol atòjo tokia diena, kai tuo paãiu grieÏtu tonu paskelbò, kad pasilikti namie – jau nebe “ménage” ir reikia imti dirbti uÏ algà.

Kur? Ji neturi joki˜ kvalifikacij˜, beveik pamir‰o skaitymo ir ra‰ymo pradmenis, gabi tik buities darbuose, daÏnai painiodavosi, sekama grieÏt˜ Abd al-MadÏydo Ïvilgsni˜ (primai‰ydavo druskos, o ne cukraus, acto – o ne roÏi˜ vandens, sustingdavo ties jogurto àsoãiu ar kavavire, dvejodama, ar atòjo jau atòjo lemtingoji akimirka, kai reikia nukelti nuo ugnies, kol dar nei‰kpòjo).

Taãiau MadÏydas, kaip priprato j∞ vadinti giedromis akimirkomis, viskà gali, surado jai darbà dienra‰tyje (vienas jo vir‰inink˜ dirbo ir banke), skyriuje, kuriame nereikalingos buvo jokios kvalifikacijos – atsakingas uÏ viso laikra‰ãio korektrà.

Skyriaus uÏduotys – skaityti spausdinamà medÏiagà ir ie‰koti spaudos, kalbos, politikos ir profesij˜ klaid˜, po to palyginti (medÏiagà, ne klaidas) su tuo, kà spausdina kiti laikra‰ãiai, siekiant i‰ai‰kinti ar pataisyti aplaidumus ir patvirtinti visa tai kasdieniu leidimo redaktoriaus potvarkiu, kur∞ dar kartà patvirtina vyriausiojo redaktoriaus potvarkis. Kadangi visi dienra‰ãiai Ïini˜ (o taipogi spaudos ir kalbos klaid˜ bei viso kito) sòmòsi i‰ t˜ paãi˜ ‰altini˜, sunkiausia buvo jas aptikti, ir dar darbuotojams, kuri˜ i‰silavinimo lygis visai ne universitetinis, ar tokiems, kurie, kaip ir Turòtoja, atòjo ∞ skyri˜ i‰ kit˜ profesij˜, todėl leidimo redaktorius kaire ranka mesdavo potvark∞ ∞ atidedam˜j˜ reikal˜ kert´, nes de‰ine nesiskirdavo su telefono rageliu net ypatingiausiais atvejais, ypaã kai nuo bendradarbi˜ triso atitraukdavo svarbesni reikalai – perteikti paskutiniàsias Ïinias ar gandus informacijos ministrui ar prezidentrai, skyriaus vir‰ininkas – keturiasde‰imtmetis gera‰irdis, jo vardas – tikrai egiptieti‰kas ir net istori‰kas: Amynfysas Faltas Kaltas, jau kiek met˜ trok‰ta i‰leisti storà garsi˜ asmenybi˜, aplankiusi˜ Kairà, enciklopedijà (su ∞Ïanga apie i‰silaisvinamàj∞ judòjimà Azijoje, Afrikoje ir Lotyn˜ Amerikoje), taigi viso skyriaus darbà suorganizavo taip, kad likt˜ laiko jo svarbiajam darbui, pats parengò septynis pavyzdinius potvarkius – visoms septynioms savaitòs dienoms, kol jo pagalbininkai skaitydavo laikra‰ãius, ne‰iodavo gandus, rydavo sumu‰tinius, arbatà ir kavà, ir gal˜ gale vienas po kito i‰‰liauÏdavo i‰ biuro, jis pats tyliai sau dirbdavo, i‰sitraukdavo i‰ ki‰enòs vienà t˜ septyni˜ pavyzdini˜ potvarki˜, perra‰ydavo ant firminio skyriaus popieriaus (dar nepasirodò dokument˜ kopijavimo ma‰inos), uÏra‰ydavo tos dienos datà ir i‰si˜sdavo vyriausiajam redaktoriui, vòl pasinerdamas ∞ savo did∞ veikalà. Kità dienà imdavosi kito potvarkio, ir taip kol pasibaigdavo savaitò ir prasidòdavo nauja, vòl sukdavo tà pat∞ potvarki˜ ratà, tik pakeit´s juos vietomis, kad nei vienas nepasikartot˜ tà paãià savaitòs dienà daÏniau nei kartà per 49-ias dienas, kas buvo sura‰yta paties sudarytame grieÏtame grafike.

Amynfyso skyriui vis gerai sekdavosi, tapo pavyzdiniu, kol jo paties ne∞sidòmòjo vyriausiasis redaktorius, teiraudamasis apie Sadato perversmo prie‰ Abd an-Naserio bendrininkus pasekmes, atidÏiai ∞ j∞ paÏvelgò ir paklausò: “Galbt tu, Amynfysai - vienas i‰ j˜”.

Nustebintas gera‰irdis manò, kad jau galas. Taãiau vyr.redaktorius pridrò, kad saugumas klausinòja apie j∞ ir, apskritai, ar nesàs narys kokios slaptos organizacijos, kurià sukrò Abd an-Naseris paskutiniais savo gyvenimo metais i‰ vie‰˜ organizacij˜ nari˜, nuostaba mal‰indamas j˜ darbus.

Amynfysas prisiekò motina, tòvu ir ·ventàja Dvasia, kad niekada net nesidomòjo politika, o narystò komunist˜ partijoje – rutina, ∞protis, taip besielgią ir visi kiti egiptiečiai.

Vyr.redaktorius tylòdamas nulenkò galvà, pats gi – vienas svarbiausi˜ slaptos organizacijos, veikianãios vie‰os organizacijos viduje, atstov˜ ir tarò: “Îinau, Amynfysai, Ïinau. Tà pat∞ ir jiems pasakiau”. Ir pridrò, kad paliudijo jo naudai, remdamasis pavyzdiniais potvarkiais, kuriuos vienà dienà ims studijuoti Ïurnalistikos ir informacijos fakultete, o skundikas, jo nuomone, tetrok‰ta vadovauti skyriui, kuriam tik Amynfysas sugeba vir‰ininkauti.

Trok‰tanãi˜j˜ vadovauti gausòjo, pasikartojo skundai, taãiau Amynfysas vis uÏsispyr´s likdavo savo vietoje. Ir nors vis bdavo bandomas paauk‰tinamas, kol net pasilyta tapti vyriausiuoju leidimo redaktoriumi, galinãiu vadovauti leidimo susirinkimams, jis vis pasilikdavo savo skyriuje, visas gyvenimo ambicijas skirdamas vis storòjanãiai enciklopedijai, nes ∞Ïymios asmenybòs vis daÏniau lankydavosi mieste, atvirame i‰silaisvinimo judòjimo Vakar˜ Europoje ir Jungtinòse Valstijose veikėjams.

Tuo tarpu Turòtoja, parazitizmo pojãiu niekuo nesiskirdama nuo gerai tam darbui kvalifikuot˜j˜, kurie mesdavo dirbti kai nebdavo uÏmokama, slòpò galvà laikra‰ãiuose ir knygose, nepakeldama kol neateidavo laikas i‰eiti i‰ darbo. Gal dòl vyraujanãios tylos, kai Amynfysas ir jo pagalbininkai, kuri˜ dauguma – moterys, panirdavo ∞ savo darbus, ir nebelikdavo laiko flirtams, o gal tik i‰ nuobodulio, kur∞ kentò visi pasiryÏusieji, kai nebdavo kà veikti, skyrius tapo susitikim˜ vieta, kur darbuotojai keisdavosi gandais, nepasirodanãiais laikra‰ãi˜ puslapiuose, o Turòtoja spoksojo, tylòdama smgis po smgio, kai storulis lengvabdis Ïurnalistas, vardu Munyras Zahiras, pirmà kartà pasirodò skyriuje su kasetòmis ir, nekreipdamas dòmesio ∞ Amynfysà, ∞nikus∞ ie‰koti tranzito keleivi˜ Kairo oro uoste sàra‰o, vienà j˜ ∞jungò. Øprastin´? Net ne ‰eichas Imamas: “Gerbiamieji. A‰ vardu Saad Idrys Chalava. Îemdirbys, kaip ir js. Ariu Ïem´ savo rankomis ir prakaitu. Neprasigyvenu, tai parduosiu buivolà ar uÏ procentus uÏstatysiu namà, kad galòãiau nusipirkti bilietà ir darbo sutart∞ Libijoje ar Saudo Arabijoje… ·iandien – 1980 vasario 26-a diena, ‰iandien pats Sadatas Dakoje atidarò Izraelio ambasadà… Gerbiamieji… Baigta, nusprendÏiau pralieti kraujà, kad likãiau nugalòtoju… Su manimi – du nelaimingosios tautos ∞kaitai… Jei chedyvui Sadatui brangs j˜ gyvenimai, tegu per 24-ias valandas i‰veja Izraelio ambasadori˜ i‰ Kairo, kitaip nuÏudysiu juos ir pats nusiÏudysiu”.

Smgiai ∞vairòjo: vyr.redaktorius ∞sakò uÏ de‰imt tkstanãi˜ doleri˜ nupirkti naujovi‰kà spaudos mašiną, kuria, kai suvokò kad visai nereikalinga, padekoravo savo miegamàj∞, o po kurio laiko pardavò giminaiãiui uÏ kelis ‰imtus Egipto svarų, kasdienybi˜ skyrelio redaktorius uÏsipuolò, kad pradingo aki˜ la‰ai, o po to i‰keliavo ∞ Europà juos gaminusios firmos sàskaita, vienas Ïurnalistas aprpindavo leidimo redaktori˜ naujienomis ir merginomis, kitas suteikdavo Ïini˜ ir dovan˜ jo Ïmonai, treãiasis kasmet lyg piligrimas keliaudavo ∞ Mekà savo patarnautoj˜ (visai ne Ïurnalistini˜) dòka, o ketvirtasis nuo saugumo dokument˜ registracijos persimetò ra‰yti prezidento kalbas.

Gauss rezultatai, apie kuriuos net nesvajojo nei vienas i‰ tranzistori˜, pasklidusi˜ po namus, biurus ir kitas vie‰àsias vietas, paskatino Turòtojà, jau atgavusià skaitymo dovanà, bandyti nugalòti sunkià kalbà, prie kurios buvo pratinta nuo pat vaikystòs supanãiotomis rankomis ar sergima budri˜ Abd al-MadÏydo aki˜ (ir vos tik imdavo ant lieÏuvio galo rikiuoti raides ir lietis jas ∞ ÏodÏi˜ formas, tik Ïvilgtelòdavo ∞ jà grieÏãiau ir gin㘠nekenãianãiu tonu nutraukdavo, patvirtindamas, kad visai ne tai turòjo omeny, of course, raidòs pabirdavo, grsdamosis viena ant kitos). Tebnie likimas jai gailestingas, jei tik parodys Abd al-MadÏydui bet kok∞ asmenybòs vystymosi pòdsakà kad ir sapnuose (kapitalistinis sapnas buvo beveik ranka pasiekiamas Abd an-Naserio komunizmo ‰e‰òlyje, keista, taãiau tapo ne∞manomu Sadato kapitalizmo laiku).

Abd al-MadÏydas nepertraukdamas i‰klausò tos kasetòs naujien˜, o po to trumpai drtai apibendrino, tardamas, kad kalbòtojas – arba kvailys, arba komunistas (sunerimo, tai jai priminò studijas), be jokio dòmesio atsidavò nepadoriems skandalams ir, ai‰kiai susidomòj´s, òmò pasakoti rieb˜ juokel∞, kurio veiksmas vyksta tarp dienos ir nakties (ko gero, tik tuo ir pasitenkino, nes veiksmas vyko gana toli nuo jo). Taigi, Turòtoja pamaÏu òmò kasdien ne‰iotis dvi rankines: vienoje, su kuria eidavo ∞ darbà – sumu‰tiniai ir Ïurnalai, kitoje, su kuria gr∞Ïdavo namo – radijo ∞ra‰ai, tyrinòdavo ∞vairius komunikacijos kanalus, kuriuos paveikò negalia, kartu su Abd al-MadÏydu, piktai konkuruodama ‰eimynini˜ apsilankym˜ metu. Tokiu bdu nò neapsiÏvalgò, o jau òmò kalbòtis su paveikslais.

Kai numirò Abd an-Naseris, o Sadatas tapo respublikos prezidentu, biurokratai ∞sigeidò pakabinti pastarojo paveikslà vietoj pirmojo ant valstybini˜ biur˜ ir ∞vairi˜ ∞staig˜ sien˜, taãiau Sadatas nepritarò ‰iam Ïingsniui, skirdamas savo tautieãiams vertingà pasitikòjimo pamokà. Jo ÏodÏiais tariant, neverta nukabinti Abd an-Naserio portret˜, kol jie patys automati‰kai dar nenukritę. Taip bespalvis ‰ventojo veidas atsidrò greta besi‰ypsanãiojo pirmtako su praÏilusiais smilkiniais, kol Sadato prana‰ystò i‰sipildò, Abd an-Naserio portretai òmò automati‰kai patys kristi (‰is rei‰kinys prasidòjo tose firmose, kurios sudarò nauj˜ investicij˜ teisòs grup´, o po to pasklido po likusias ∞staigas). Taãiau laikra‰ãio redagavimo ir chronologij˜ skyriaus kambaryje i‰liko abu portretai vienas ‰alia kito – Turòtojos dėka, kurià naktimis vis lankydavo tai besi‰ypsantis milÏinas su praÏilusiais smilkiniais, tai tòvas (kuris pasekò Abd an-Naseriu danguje, o ne ant sienos), kol Sadatas nebuvo uÏmu‰tas.

Besikeičiant valdžiai, biurokratai ∞gavo patirties ir tuoj pat òmò platinti ∞ròmintus naujojo prezidento portretus biuruose ir ∞staigose. Pradòjusieji pasitikòti uÏmu‰tuoju prezidentu paliko jo nuotraukas ant sien˜ ‰alia naujojo prezidento. O kadangi ant laikra‰ãio redagavimo ir chronologij˜ kambario sienos netilpo trys didelòs prezident˜ nuotraukos su storais ròmais, pasitaikò proga atsikratyti pirmojo i‰ j˜, taãiau Turòtoja nesusitaikò su mylimojo prezidento praradimu ir netikòtai dràsiai (tik iš pradžių, o ne po to) tarò: “Jei jau reikia kur∞ nukabinti, tai veikiau Sadatà”.

Amynfysas suvokò slaptà ‰io parei‰kimo gròsm´, jei kas vòl susidomòt˜ jo naryste slaptose organizacijose, o tai baigt˜si skyriaus vir‰ininko posto praradimu, ypaã kai dar nebuvo ai‰ku, kurlink krypsta naujasis prezidentas, nors jau ne kartà parei‰kò: “A‰ – su gerbiamuoju Hosniu Mubaraku”. Lyg atsikratydamas atsakomybòs para‰ò potvark∞ (pirmà naujà po septyni˜j˜) ir i‰siuntò vyr.redaktoriui. Atskleidò visà tiesà apie dvi asmenybes: Abd an-Naser∞ ir Turòtojà.

Turòtoja buvo perkelta ∞ archyvà paskutiniame gretimo pastato auk‰te, ten vedò tamss laiptai, siauras kambarys buvo uÏgrstas medini˜ ir metalini˜ stal˜, tu‰ãi˜ kòdÏi˜, sienos neseniai nudaÏytos tamsiai Ïaliais aliejiniais daÏais ir jau priantspauduotos pir‰t˜, nubrozdintos kòdÏi˜, dar viena nuotrauka – Ïinoma, naujojo prezidento, po ja sòdi skyriaus vir‰ininkas (kas gi dar?), smulkaus kno vyri‰kis, vis be‰ukuojantis Ïilstanãius plaukus, dien˜ dienas neatveriantis burnos, dòvi mar‰kinius sutepta rankove, stebi jà juodomis anglies akimis, rodo jai ranka, kurios pir‰tai uÏriesti delno link lyg plò‰rno nagai, sòstis uÏ stalo ‰alia jo, po to pasineria ∞ kaÏkok∞ Ïurnalà, visi‰kai ją uÏmir‰damas, ne i‰ gòdos ar neapykantos, tik visai neÏino, kà su ja beveikti.

Taip jai pasitaikò proga stebòti naujo darbo spektakl∞ i‰ vir‰ininko pozicijos: rietini˜ krvas ant stal˜ dengò dulkòs, netvarkingai i‰mòtyti laikra‰ãiai ir Ïurnalai, surikiuot˜ tom˜ lentynos ir jokios informacijos, o dar ir bendradarbiai: romus jaunuolis braukydamas skaito bibliotekos knygà, i‰ ko galima manyti, kad jis – kurio nors universiteto fakulteto studentas, ir kelios bjaurios moterys: dvi uÏdengtagalvòs (viena dòvi pilkà palaidin´ ir juodà sijonà, kita – ‰viesià importuoto audeklo suknel´, priderintà prie makijaÏo, apsunkusi nuo kaklo, rie‰˜, pir‰t˜ ir aus˜ aukso), treãia visai uÏsidengusi, plaãi˜ peãi˜ ir azijieti‰k˜ bruoϘ, ketvirta dòvi paprastà juodà ilgà suknel´, o juoda dòmò Ïymi jos skruostà, penktos veidas pana‰us ∞ triu‰io, dòvi ornamentuotà sijonà ir roÏin´ palaidin´.

Taip tyliai baigòsi abipusio stebòjimo akimirkos. Kai bendradarbiai suprato, kad j˜ naujoji taip i‰garsòjusi kolegò atrodo (ir visada atrodys) nesvarbi ir ne∞domi, òmòsi savo reikal˜: Triu‰io Snukis nuskubòjo pas Juodosios Žymòs kampà, ‰alia universiteto studento, ranka rodydama ∞ siaubingai didel∞, nusvirus∞ ant krtinòs antkakl∞, sustugo: “Kà manote apie ‰∞ aksesuarà? Vòrinys ir antkaklis. Pusseserò davò. Turi pilnà mai‰à.” Platieji Peãiai uÏtiesò stalà dienra‰ãiu, i‰sitraukò i‰ stalãiaus sumu‰tini˜ pakelį ir dòÏut´ raugint˜ darÏovi˜, pakvietò vir‰ininkà, naujàjà bendradarb´ bei likusiàsias, kurios nekreipò dòmesio, kaip ir anksãiau, i‰skyrus Juodàjà Žym´ ir Triu‰io Snukį, pasinaudojusiomis proga pademonstruoti puikiuosius aksesuarus kitame kambario kampe.

Tranzistoriai vis Ïiaumojo pupeles ir raugintas darÏoves, po to gòrò arbatà (kurià Platieji Peãiai uÏplikò ant plytelòs ‰alia seniai susukt˜ rietini˜), anei akimirkà nenutildami transliavo:

Juodoji Žymò: “Saad atne‰ò mums alyv˜ be kauliuk˜”.

Triu‰io Snukis (Ïiovaudama): “Kas tas Saad?”

Juodoji Žymò: “Dieve, mano vyras”.

Triu‰io Snukis: “A, tiesa. Reikòjo pirkti turguje”.

Platieji Peãiai: “Kartà Port Saide pirkau pakuot˜ alyvuogi˜. Atidarau dòÏut´ - o ten guma”.

Nuo alyvuogi˜ iki kojini˜ kain˜, ai‰ku, Port Saide, kaip geriausia dengti stalà, kokie vaistai geriausi nuo galvos skausmo ir skrandÏio sutrikim˜, ∞vairios tabletòs, padedanãios pavòlinti mònesines (‰iek tiek sutrik´ balsai ir greiti Ïvilgsniai ∞ vyr˜ stovyklà), atskleistos staigi˜ skausm˜ skrandÏio ir lyties srityse paslaptys ir ∞vairia‰alis pasikeitimas ‰eimyninio gyvenimo intrigomis. Skards balsai, griausmingi tonai, labas jungiasi su uÏjauãiu, joki˜ tylos ar atokvòpio akimirk˜, o nematoma gija sieja meil´ ir prie‰i‰kumà, praraja skiria svetimuosius, tokius kaip Turòtoja, kuri staiga panoro pravirkti – i‰eidama, kai daugiau nei valandà laukò mikroautobuso ir i‰siverkti tegalòjo namie, gamindama valg∞, ir kai maÏoji Dua i‰sisukdavo nuo ind˜ plovimo, ir kai Abd al-MadÏydas papra‰ydavo puodelio kavos, ir Ïiròdama televizori˜, ir prie‰ uÏmigdama, ypaã kai imdavo artintis suaistrintas Abd al-MadÏydas (a‰aros, susijusios su gòdos jausmu nuo pat didÏiosios krizòs akimirkos ir priverãianãios bògti ∞ tualetà, kur trok‰davo i‰verkti visas akis).

Turòtoja priprato rankinòje ne‰ioti nosinait´ ornamentuotais kra‰tais, gniauÏdavo jà rankoje prakaituodama ar sutrikusi, kampuãiais valydavo ne‰varumus i‰ aki˜ ar kar‰tomis dienomis nuvarvant∞ aki˜ tu‰à. Vis ne‰iodavo tà nosinait´, nors jau paplito jos popieriniai pakaitalai, nes jau nebegalòjo net ∞sivaizduoti sav´s kitaip, be lininòs nosinaitòs. Taãiau neseniai buvo priversta nulenkti galvà Îaliajam Mar‰ui – ir, kad ir kaip noròdama sustabdyti a‰ar˜ procesijà, negalòjo rasti mylimos nosinaitòs, todòl prisiki‰o rankin´ ‰iuolaiki‰k˜ jos pakaital˜ ir net biure, stalãiuje, visada po ranka turòdavo bent kok∞ pakel∞. Todòl visada galòjo greitutòlaiãiai pa‰alinti bet kokias nepageidaujamas i‰skyras, pasiduodama laikra‰ãi˜ karpymui ir klijavimui, tà darbà jai staiga paskyrò vir‰ininkas, netyãia buv´s tàdien darbe (nes jo enciklopedijai, priešingai nei Amynūfyso, reikia judėtis pirmyn), prie‰ kiekvienà Ïingsn∞ reikòjo dar perversti pagrindinius ‰altinius, suverstus krvomis kampe: nesuskaiãiuojami laikra‰ãiai ir Ïurnalai atsakinòdavo nevie‰ajai visuomenei tu‰ãiomis politinòmis kalbomis bei skambiais nurodymais, todòl nauja Ïurnalistine darbo jòga tapo Ïmogus, pasiÏymintis tuo, kad uÏpakalis neatsako uÏ viso kno klaidas, senos laikra‰ãi˜ antra‰tòs kelia nuobodul∞ Izraelio atakomis ir naujomis stadijomis (kaskart vis naujomis), ∞ kurias krypsta tautinò praktika. Laikui bògant, òmò dalyvauti valgymo ir transliavimo posòdÏiuose, suteikianãiuose verting˜ Ïini˜. Kas gi jai beliko?

Gera‰irdò Turòtoja, tvarkydama nam˜ k∞, ko i‰moko i‰ grieÏtos motinos, vadovavosi vien tik naivumu: ‰aldytuve vis laikydavo tam tikrà kiek∞ nulupt˜ svogn˜ ir sutrint˜ ãesnak˜, o ‰aldymo kameroje – apie pusantro kilogramo virtos mòsos, ‰tai ir padaÏas paruo‰tas. Prie‰ eidama miegoti, ∞sijungusi televizori˜, valydavo darÏoves, plaudavo ir ∞dòdavo ∞ ‰aldytuvà. I‰ ryto jas i‰imdavo ir palikdavo ant virtuvòs stalo (“Furmajka”), tokiu bdu viskas jau bdavo paruo‰ta, kai gr∞Ïdavo i‰ darbo namo, gamindama valg∞ dviem trims dienoms, dar suplaudavo lòk‰tes ir puodelius, likusius nuo pusryãi˜, surankiodavo ir uÏmerkdavo ryte i‰mòtytus drabuÏius (Dua naktiniai mar‰kiniai, purvinos Abd al-MadÏydo kojinòs), pasiruo‰dama skalbti po piet˜. Vakare prie‰ais televizori˜ dar perrinkdavo ryÏius, skalaudavo juos i‰ ryto, o virdavo gr∞Ïdavusi i‰ darbo, tokiu bdu treãià dienà likdavo laisvo laiko paruo‰ti papildomà patiekalà ar kokius saldumynus (karamelòs kremà ar Ïelò), sutvarkyti rb˜ spintas, i‰valyti spinteles virtuvòje, sulopyti kojines ir prisiti sagas, arba, arba, iki paskutiniojo uÏsiòmimo, kuri˜ namie niekad netrksta.

Archyvo tranzistoriai buvo baisiai gods, o tokios patirties teuÏteko vienam seansui, po to tranzistoriai nukrytpo ∞ ∞domesnius kanalus, o nepatyrusi Turòtoja, kaip niekada anksãiau, pateko ∞ nemalonià padòt∞: kai visi jos kadieniai ∞vykiai tranzistoriams òmò atrodyti banals ir neverti dòmesio, prisiminò kaÏkur galvos kertelòj Dua, Zajtn, Afaf ir Hana juokus, bet vos tik ∞Ïengdavo ∞ kabinetà ir eidavo savo vieton, tuoj pat juos visus pamir‰davo (klupdama ir i‰sigandusi), kai transliavimo sesijos jau dengdavo viena kità, todòl pasinaudojo vienu Abd al-MadÏydo filmu (kur herojus prie‰inasi trij˜ peiliais ginkluot˜ vagi˜ ‰antaÏui, vienas smogia ∞ de‰in´ rankà, kitas - ∞ kair´ kojà, o treãias baigia visà reikalà, smogdamas ∞ kaktà) – tranzistoriai pakòlò uÏdangas, o j˜ lpos nutilo.

Gal jà apòmò neviltis? Niekada. Dar nenudÏivo ta proga i‰lietos a‰aros, o jau òmò bandyti i‰ naujo.

Atgal