Tawfiq al-Hakim
áecherazada

Tuä‹ias kelias,
apleistas namas, prie dur÷ dega lempa, vidury baugios nakties lengvas v˜jelis
atneäa tolimos muzikos garsus.
BURTININKAS, veda verg« ° namˆ
Kˆ
tau pasak˜ tas juodas svetimäalis?
VERG–
Klaus˜, kod˜l mieste tokios linksmyb˜s, o aä jam
atsakiau: ä°vakar mergel˜s ruoäia ävent« karalienei áecherezadai.
BURTININKAS
O
kod˜l taip drebi?
VERG–, murma
Neìinau.
BURTININKAS
Argi
nepersp˜jau, kad artinasi tas senas vergas, o jo akys dega geiduliu?
VERG–, murma
Ne
senas.
BURTININKAS
Kˆ
ten murmi lyg aps˜sta? Duok rankˆ ir eime. Gal iäsigandai to vyro bjaurumo.
VERG–, murma
Ne bjaurus.
Abu °eina ° namˆ. Pasirodo vergas, ìvilgsniu seka
verg«.
VERGAS
Kokia
nuostabi mergel˜! O jos kðnas Ð nuostabiausias prieglobstis!
BALSAS, uì jo nugaros
Prieglobstis?
á˜tono? Ar kardo?
VERGAS, atsigr«ìia
Ar
tai tu?
BUDELIS, pasirodo
Paìinai
mane?
VERGAS
Kur
tavo kardas, budeli?
BUDELIS
Pardaviau
uì sapnus.
VERGAS
Supratau.
BUDELIS
Kˆ
supratai?
VERGAS
Vakarykä‹i÷ ulioni÷ Abu Majsðro uìeigoje paslapt°. Pats iäm˜ginau kvapius kanapi÷ dðmus, kuriais taip dosniai ir gausiai mane vaiäinai.
BUDELIS
Svetimäaliai
turi teis« tik˜tis svetingumo.
VERGAS
O
ko tik˜tis turi teis« tavo valdovas?
BUDELIS
Argi
jau nesu karaliaus budelis?
VERGAS
Supratau.
BUDELIS
Kˆ
supratai?
VERGAS
Ar
äiandien Mergeli÷ ávent˜?
BUDELIS
Taip.
Karaliui nebereikia budelio.
VERGAS, nusteb«s
O áecherezados kðne!
BUDELIS
Visiäkai
ne. Ne áecherezados meil˜ privert˜ karali÷ nebeuìmuäin˜ti mergeli÷.
VERGAS, suklðsta
Paklausyk! Kokia graìi daina ir tokia keista! Kieno tie namai?
BUDELIS, paslaptingu balsu
Burtininko.
¯ tuos namus paslap‹ia ateina karalius, nor˜damas pasilikti vienas pats su
burtininku.
VERGAS
Su
burtininku? Mergel˜s t˜vu?
BUDELIS
Taip
tvirtina.
VERGAS, klauso dainos ir äypsosi
Taip
‹iulba paukäteliai, paspruk« nuo tavo kardo.
BUDELIS, bando iäeiti
Kas iäsprðdo iä mano rank÷, pateko velnio valdìion.
VERGAS
Palðk˜k! Nemanau, kad turi skubaus darbo.
BUDELIS
Ta‹iau
intuicija man änibìda apie raudon°.
VERGAS, juokaudamas
Juodumˆ.
Tavo intuicija painioja spalvas.
Staiga iä namo lango pasigirsta pratisa, keista
dejon˜ ar aimana.
BUDELIS, änibìda
Ar
gird˜jai?
VERGAS
Kˆ?
BUDELIS
Pel˜da
ðkauja.
VERGAS, apsidaro aplink
Pel˜da? Kur? Nematau jokios pel˜dos. Bedarbi budeli, netemdyk pasaulio pesimizmu!
BUDELIS, bando iäeiti
Dìiaukis kurtumu, kol negirdi!
VERGAS
Kur
eini? Palðk˜k dar akimirkˆ. Eikä, pasiänek˜kim apie graìiˆjˆ áecherezadˆ.
BUDELIS
Kˆ
dar nori suìinoti apie áecherezadˆ po vakar dienos? Manau, kad atvykai ° miestˆ
tik d˜l jos.
VERGAS, staiga rikteli ir rodo kaìkur ° tol°
Budeli,
paìvelk! Kokia äviesa ten sklinda!
Lyg nuo ugnies!
BUDELIS, ìiðri äviesos link
Karaliaus
kambarys.
VERGAS
Ir
karalien˜s?
BUDELIS
Ne.
Karalien˜s kambarys kitoje pilies dalyje.
VERGAS
Keista! Karaliui vis dar reikia karalien˜s sekam÷ pasak÷, kol iäauäta rytas ir nutyla iäkalbingi ìodìiai?
BUDELIS, paslaptingu balsu
Karali÷
kankina beprotyst˜.
VERGAS
Iä
meil˜s jai?
BUDELIS
Tikra
beprotyst˜.
VERGAS
Kaip
suìinojai?
BUDELIS
Taip
sako. O be toÉ Eikä ir paìvelkÉ!
VERGAS
Kur?
BUDELIS, vesteli keletˆ ìingsni÷
¯siìiðr˜k
° tˆ tams÷ balkonˆÉ! Ar kˆ matai?
VERGAS
Nieko.
BUDELIS
Paìvelk
° kair°j° balkono kampˆ!
VERGAS
Taip,
taip. Matau tvirtˆ lyg namo kolona figðrˆ.
BUDELIS
Tai
jis.
VERGAS, °siìiðri
Kod˜l
taip stebi dang÷ lyg garbint÷ ìvaigìdesÉ?
BUDELIS
Kiekvienˆ
nakt° tuo metu vis tas pats. Kartais visˆ nakt° nemiega susting«s, kaip matai.
VERGAS
Keista! Kod˜l gi taip?
BUDELIS
Kas
gi ìino?
VERGAS
Niekas
neìino?
BUDELIS
Niekas.
VERGAS
Ir
nuo kada taip ken‹ia?
BUDELIS
Neìinau.
Neatrodo, kad anks‹iau taip buv«: vienˆ dienˆ netik˜tai uìklupo savo ìmonˆ
niekingo vergo gl˜byje ir nedelsdamas juos abu uìmuä˜. Po to prisiek˜, kad
kasnakt dìiaugsis kiek gal˜damas mergeli÷ kðnais, o ryte jas uìmuäÉ
VERGAS
O
kˆ dar gal˜jo padaryti?
BUDELIS
Bent
jau nebðt÷ taip baisiai iäprot˜j«s.
VERGAS
Tikiu.
Kur pakastas äuo?
BUDELIS
PaìvelkÉ!
Dingo iä balkono.
VERGAS
Taip,
taip. áviesos uìgeso!
BUDELIS
Tikriausiai
eina pas burtininkˆ.
VERGAS
Ateina
‹ia? Dabar?
Vergas ìaibo grei‹iu bando pasisl˜pti.
BUDELIS, ieäko vergo
Kur
gi tu?
BURTININKAS, atsargiai iäeina iä namo ir uìklumpa
budel°
Kas
tu?
BUDELIS
Vergas.
BURTININKAS, gesina degan‹iˆ lempˆ. Prie namo dur÷
Vargas man! Taip mus vargina tas paleistuvis elgeta!
BUDELIS
Kod˜l
gesini lempˆ?
BURTININKAS
Kas
tau rðpi? Kod˜l tu ‹ia ikiäiol?
BUDELIS
Tu
teisus. Iäeinu.
Budelis iäeina, burtininkas seka j° ìvilgsniu, kol °sitikina, kad iä˜jo, uìrakina namo duris ir paskubom iänyksta kitame kelyje.
VERGAS, pasirodo
Vargas °sakan‹iajam iänykti tamsoje!
BALSAS, iä namo lango pasigirsta pratisa aimana
AchÉ
VERGAS, äokteli
Kas
tai?
BALSAS, iä lango
ëmogus,
kuris mato ir tave, ir tavo ì˜rin‹ias akis.
VERGAS
Paì°sti
mane?
BALSAS
Ir
ìinau, kad at˜jai ‹ionai anks‹iau, ilg˜damasis saul˜s äviesos.
VERGAS
Kada
jˆ pamatysiu?
BALSAS
Jei
vertini gyvenimˆ, b˜k tamson ir saugokis, kad tav«s neuìklupt÷ rytas!
VERGAS
Kod˜l,
mergele?
BALSAS
Vyras
Ð vis dar vaikas. Pamat«s juodˆj°, dar neiämoko jo neìudyti!
VERGAS
Man
gresia pavojus?
MERGEL–
Eik,
kol tav«s nepamat˜ karalius. Jis vis dar atsimena, kad anˆdien mat˜ ìmonos
apkabintˆ vergˆ. Gelb˜kis!
Sl˜pkis, verge, skub˜k tamsonÉ!
VERGAS
Dar
ìod°, mergele?
MERGEL–
Paskub˜k
É
VERGAS
Trokätu
jˆ pamatyti.
MERGEL–
At˜jai
d˜l jos?
VERGAS
Taip,
ir trokätu suìinoti, kas ji?
MERGEL–
Ji
Ð viskas ir nieko apie jˆ neìinome.
VERGAS
O
tu? Nieko neìinai?
MERGEL–
Neìinau.
Daugelis apie jˆ klausin˜jo ir meld˜ atsakym÷. Bet aä neìinau. Teklausia mano
nukirstos galvos, tai atsakysiu. EikÉ
VERGAS
Paskutinis
ìodis?
MERGEL–
Jau
eik!É Sakiau, eikÉ
VERGAS
Ar
tu viena tuose namuose?
MERGEL–
Su
manimi tik ìmogus, kuris keturiasdeäimt dien÷ lind˜jo sezamo aliejaus ˆsotyje,
burtininkas valgydino j° figomis ir rieäutais, kol anas visai sulyso, teliko
gyslos ir kaukol˜. Naktimis burtininkas iätraukia j° iä aliejaus ˆso‹io ir
padeda lauke pradìiðti.
VERGAS
Kod˜l
su juo taip elgiasi?
MERGEL–
Kad
po to atsakyt÷ ° visus klausimus.
VERGAS
Kam
atsakyt÷?
MERGEL–
Karaliui.
VERGAS
Kˆ
karalius nori ìinotiÉ?
MERGEL–
Eik,
verge! B˜k iä ‹ia. Jau ateina
gesinti lempˆÉ!
VERGAS, sunerim«s ir iäsigand«s
Lempˆ?
Ar tavo t˜vas jos neuìgesino?!
Rodo ° lempˆ prie namo.
MERGEL–, keistai suaimanuoja
AchÉ
VERGAS, äokteli
Kod˜l
vis kartoji tˆ bais÷ garsˆ?
MERGEL–
Jei
tamsoje tave sekios ìalias debesis, atsimink beprot« Zahidˆ!É
VERGAS
Zahidˆ?
Tavo vardas Ð Zahida?
MERGEL–
EikÉ
VERGAS, pamato art˜jan‹iˆ figðrˆ ir änibìda
Kas
eina?
Vergas staiga pradnyksta äonin˜se durel˜se. Pasirodo du vyrai.
BURTININKAS
Mano
pone, naktis audrina dvasiˆ, maiäo protˆ. Nuramink, pone, äird°! á°kart
nugal˜sime, o anks‹iau buvo taip sunku.
KARALIUS
Tik
ìvilgtel˜sim ir einamÉ?
BURTININKAS
Tebijau
tik vizirio, pone.
KARALIUS
M˜nulio?
M˜nulis mus pasteb˜jo? Mat˜?
BURTININKAS, iäsigand«s
PoneÉ
KARALIUS
Nieko tokio! Kˆ mums reiäkia, jei M˜nulis jai pasakys. Tepasakoja, kiek nori! Kas ji? ëino ar ne? !
BURTININKAS
Nurimk,
pone!
KARALIUS
Pasitrauk
iä kelio.
Abu °eina ° namˆ, uìrakina duris. Iä vienos pus˜s pasirodo budelis, iä kitos Ð vergas, staiga abu susitinka tamsoje.
BUDELIS
Iägˆsdinai
mane! ‰ia tuÉ!
VERGAS
Kod˜l
sugr°ìai?
BUDELIS
Sugr°ìau
tav«s ieäkoti, eime kartu ° Abu Majsðro uìeigˆ. Manau, tau reikia draugijos?
áiˆnakt v˜l tave kvie‹iu.
VERGAS
O
jei karalius paklaus apie tavo kardˆ?
BUDELIS
Nepaklaus.
VERGAS
Klausyk,
budeli! Patik˜k mano nuojauta.
BUDELIS
Kokia
nuojauta?
VERGAS
Ar
ji tau neänibìda apie raudon°? áiˆnakt kris galva.
BUDELIS
Kieno
galva?
VERGAS, änibìda
Vizirio.
BUDELIS
M˜nulio? Visame pasaulyje nerasi saugesn˜s uì vizirio M˜nulio galvˆ!
VERGAS, nusteb«s
Kaip
tai?
BUDELIS
Karalius leist÷ viskˆ, tik kad viziriui neatsitikt÷ nelaim˜.
VERGAS
KeistaÉ!
BUDELIS
Skub˜k
m˜gautis kvapniaisiais dðmais!
Pamiräk kardus ir galvas!
Koks ìmogiäkas budelis kirst÷ galvˆ tamsoje!
BALSAS
AchÉ
VERGAS, iäsigand«s
Ar
gird˜jai?
BUDELIS
Kˆ?
VERGAS
Negird˜jai?
BUDELIS, dreban‹iu balsu
Tai,
be abejo, iä mieg÷ paìadintojo balsas. Ar tamsa nesukurta kad matytume sapnus?
EimeÉ!
VERGAS, °d˜miai ìiðri ° tamsˆ
PalaukÉ
BUDELIS, truput° iäsigand«s
Kas
tau, verge?
VERGAS, rodo pirätu
Kaìkˆ
matauÉ átaiÉ TamsojeÉ
BUDELIS, dreb˜damas
Kˆ
matai?
VERGAS, änibìd˜damas rodo
MatauÉ
átaiÉ PaìvelkÉ
BUDELIS, iäsigand«s
KˆÉ
VERGAS, iäsigand«s
ëaliˆ
debes°É ám˜klˆÉ átaiÉ
BUDELIS, änibìda
O
DieveÉ
VERGAS, änibìda
Ar
matei?É
BUDELIS, dreb˜damas
Eime
iä ‹iaÉ!

VIZIRIS
Mano
ponia! Neklausai, kˆ sakau.
áECHEREZADA, ìiðri ° vanden° baseine
Klausau.
VIZIRIS
Lyg
sakytum: tuäti ìodìiai.
áECHEREZADA, äypsosi
Visai
ne.
VIZIRIS
Ta
äypsena patvirtina mano mintis. Neaiäki äypsena. Neìinau, ar ji reiäkia pajuokˆ
ar gailest°É?
áECHEREZADA, ìiðri ° j°
Klysti.
VIZIRIS
Ir
tas neaiäkus ìvilgsnis. Ponia! Neleisk man iäprot˜ti, dar ir aä?
áECHEREZADA, juokiasi
Kod˜l?
VIZIRIS, pasimet«s
NesÉ
áECHEREZADA, ìavingai äypsosi
Suprantu,
ko nori.
VIZIRIS, susijaudin«s
NeÉ
Visiäkai neÉ NenoriuÉ ToÉ
áECHEREZADA, tyliai, lyg änibìd˜t÷
Vis
d˜lto.
VIZIRIS
Prisiekiu,
mano poniaÉ
áECHEREZADA
Kod˜l
jaudiniesi?
VIZIRIS
Tenoriu
suìinoti, kas tu?
áECHEREZADA
Ir
tu?
VIZIRIS
Taip.
áECHEREZADA
Maniau,
tu Ð kitoks.
VIZIRIS
Mano
protas ne°stengia suvokti, kˆ sakai. Kod˜l leidai karaliui eiti ° burtininko
namus, ìinodama, kad jis bjaurisi. Ar jau pamiräai, ponia, kad äiandien Ð
Mergeli÷ ávent˜, jos nustat˜ tˆ dienˆ, pagerbdamos tavo paslapt°, kuri sulaik˜
kraujo praliejimˆ ir atitrauk˜ tˆ vyrˆ nuo j÷ kðn÷É?
áECHEREZADA, iäsitiesia
Mano kðnas graìus. Argi ne!
VIZIRIS, prikanda lðpˆ
NeÉ
Visiäkai neÉ
áECHEREZADA
Argi
nematai, koks graìus mano kðnas?
VIZIRIS
Ta‹iau,
mano poniaÉ Praäau tav«sÉ
Viziris bando iäeiti.
áECHEREZADA
Kur
eini?
VIZIRIS
¯
lovˆ. Jei leisi, naktis jau °pus˜jo.
áECHEREZADA, koketiäkai
Palieki
mane vienˆ?
VIZIRIS, nuleidìia akis
Pakviesiu
tarnusÉ
áECHEREZADA
Vis
rðpiniesi tik savo reikalais!
VIZIRIS, pajuda, neìiðr˜damas ° jˆ
Labanakt,
mano poniaÉ!
áECHEREZADA
Palðk˜k
minut˜l«! Atrodo, nenori, kad tave
‹ia pamatyt÷ gr°ìtantis karaliusÉ!
VIZIRIS
Pati
ìinai, kad pasiduodu jo pyk‹iui daìniau nei reik˜t÷.
áECHEREZADA
D˜l
man«s?
VIZIRIS
Ir
d˜l tav«s.
áECHEREZADA
Matai,
kaip j° myli!
VIZIRIS
Ir
tu, ponia.
áECHEREZADA
Ir
aä? Rimtai? Ir aäÉ?
VIZIRIS, sutrik«s
Rimtai: ir tu j° myli!
áECHEREZADA
Taip
manai?
VIZIRIS, reikämingai
Taip.
áCHEREZADA
Kas
tave privert˜ manyti, kad myliu áahrijarˆ?
VIZIRIS, lyg su slaptu kart˜liu
Slepi meil«!
áECHEREZADA
KeistaÉ Ar ìinai, kas ta meil˜?
VIZIRIS
PoniaÉ
áECHEREZADA
AtsakykÉ!
VIZIRIS
Ponia,
leiskite man eitiÉ
áECHEREZADA
Palauksi!
Gr°ìkime prie to, apie kˆ anks‹iau kalb˜jome Ð manai, kad myliu áahrijarˆ?
Matei kada nors, kad j° bu‹iuo‹iauÉ!
VIZIRIS, iäblykädamas iä pyk‹io
Nuveikei
daugiau: atgaivinai j°.
áECHEREZADA, äypsosi
Jis
buvo negyvas?
VIZIRIS
Labai negyvas. Kðnas be äirdies. Materija be dvasios.
áECHEREZADA, äypsosi
Matei,
kˆ jam padariau?
VIZIRIS, tvirtai °sitikin«s
Sukðrei
j° iä naujo.
áECHEREZADA, juokaudama
Per
septynias dienas?!
VIZIRIS, rimtai
Per tðkstant° ir vienˆ nakt°.
áECHEREZADA, juokaudama
Tiek daug.
VIZIRIS
Argi
ne áecherezados pasakos paveik˜ tˆ barbarˆ taip, kaip pranaäai pirmuosius
ìmones!
áECHERAZADA, äypsosi
?
VIZIRIS
áypsaisi? Juokiesi? Nesvarbu!
áECHEREZADA, ìavingai
Taip
mane giri ir ir taip menkini savo draugˆ.
VIZIRIS
Nemenkinu
jo gali÷.
áECHEREZADA, gudriai
Atrodo,
pamiräai keistas judviej÷ sˆsajas!
Nieko
nepamiräau.
áECHEREZADA, piktdìiugiäkai
O vis d˜lto!
VIZIRIS, beveik kaip iäprot˜j«s
Aä
nieko nepamiräau. Aiäkinu tau, kod˜l myli aukätesne meile, o tu manimi tik ä°
kartˆ netiki. Neklystu, neklystu, neklystu!
áECHEREZADA, ramiai
M˜nuli! Kas tave aps˜do?
VIZIRIS, iäsitiesia
Ponia! AtsipraäauÉ Aä tikÉ
áECHEREZADA
Kartais
nesusivaldai.
VIZIRIS
Aä
tikÉ Tenor˜jau pasakyti, kad pakeitei j°. Kai paìino tave, tapo nauju ìmogumi.
áECHEREZADA
Jis
man«s nepaì°sta.
VIZIRIS
Jau
prieä keletˆ dien÷ sakiau, kad tavo d˜ka karaliui pateikta neatskleidìiama
paslaptis. Nepasiduodanti ìvilgsniui. Kitas, begalinis horizontas. Jis vis
vaikäto susimˆst«s, kaìko ieäko, tiria neìinomyb«É, vis juokiasi, kai noriu
paprieätarauti ir pasirðpinti jo pervargusia galva.
áECHEREZADA
Vadini
tai Ð tavo d˜ka?
VIZIRIS
Ir
dar kokia, ponia! Daiktais
ìaidìiantis vaikas paverstas mˆstan‹iuoju apie daiktus.
áECHEREZADA
Nieäkai
ìodìi÷ kiäen˜jeÉ!
VIZIRIS
Ko
dar nor˜tum, ponia? Manau, kad kartais suprantu, ko nor˜tumÉ!
áECHEREZADA
N˜
nebandyk.
VIZIRIS
Nieko
nebandau. Tenor˜‹iau garbinti tavo meil« karaliui.
áECHEREZADA
Dar??
VIZIRIS
Taip.
áECHEREZADA
Vis
nori mane apgaudin˜ti jo meile?
VIZIRIS
Nesuprantu.
áECHEREZADA
Koks
tiesmukiäkas tavo protas, M˜nuli! Manai, kad viskˆ atlikau iä meil˜s karaliui?
VIZIRIS, labai supyk«s
Iä meil˜s kam kitam?
áECHEREZADA, äypsosi
Sau
pa‹iai.
VIZIRIS
Pa‹iai
sau? Kˆ tai reiäkia?
áECHEREZADA
Tai
reiäkia, kad viskˆ nuveikiau, tenor˜dama likti gyva.
VIZIRIS
Reiäkia,
kad atitraukei karaliaus protˆ nuo ìaidimo gyvyb˜mis, tik nor˜dama iäsaugoti
savˆjˆ?
áECHEREZADA, äypsosi
Bðtent
taip.
VIZIRIS, pamˆst«s
Kas gi patik˜t÷. Toks buvo tavo planas?! Tik iäskai‹iavimas!? Ne, tu Ð tik atvira äirdis!
áECHEREZADA, äypsosi
Matai mane savo veidrodyje!
VIZIRIS
Matau
tiesˆ.
áECHEREZADA, paslaptingu tonu, keistai äypsodamasi
Tiesˆ!!!
VIZIRIS
áypsaisi?
áECHEREZADA
Tai
kod˜l leidai jam äiˆnakt eiti ° burtininko namus ir nukirsti mergel˜s Zahidos
galvˆ?
VIZIRIS
Neìinau.
Vis d˜lto, nemanau, kad tau nerðpi tos vargä˜s galva. Nesuvokiu tavo iäminties.
Kartais nesuprantu, kokias prasmes ir paslaptis slepia tos dvi akys, tokios
tyros kaip äis vanduo.
áECHEREZADA, juokiasi
?
VIZIRIS
Kod˜l
juokiesi?
áECHEREZADA
Prasmes ir paslaptis! Bravo áahrijarui! Matau, kad iämok˜ tave savo ìodìi÷.
VIZIRIS
Taip,
pasiskolinau daug ìodìi÷ iä jo pamˆstym÷, kai iätisas dienas praleisdavome
kalb˜damiesi apie tave.
áECHEREZADA
Kˆ
jis apie mane kalb˜jo, M˜nuli?
VIZIRIS
Daugelio
dalyk÷ nesupratau.
áECHEREZADA, atsistoja
Iänyk
iä aki÷, klastingoji lape!
VIZIRIS
Ponia,
eini miegoti?
áECHEREZADA
Neuìmigsiu,
pakol nesugr°ä áahrijaras.
VIZIRIS, su kart˜liu
Nesumerksi
aki÷ iki jo sugr°ìimo! Nuostabios figðros karalieneÉ!
áECHEREZADA, su äypsena
Vargäelis M˜nulis!
VIZIRIS, suklðsta
Girdìiu,
kaip girgìda raktasÉ
áECHEREZADA
Tikriausiai
durys apa‹ioje. Eik ir atsi÷sk j° man. Saugokis, kad neuìmigt÷ kol man«s
nepamatys!
VIZIRIS
Tebðnie,
kaip °sakei, mano poniaÉ
áECHEREZADA, prie dur÷
Grokit, verg˜s! Noriu paìvelgti ° áahrijaro akis. Jose iìvelgsiu klaidas ir bausmes. áiˆnakt áahrijaras gr°ìta pas mane pasen«s, pavarg«s, nusivyl«s, pajut«s tuätumˆ kaip kiekviena besibaigianti j˜ga.
Muzika uì kambario rib÷.
áAHRIJARAS, äaukia iä lauko
Man
baisiai skauda galvˆ! Kas jums, verg˜s, °sak˜ äiˆ valandˆ taip triukämautiÉ!
áECHEREZADA, truput° äaipydamasi
Neleisk °sigal˜ti pyk‹iui, áahrijarai! Pyktis Ð senatv˜s poìymis.
áAHRIJARAS, pasirodo
Neat˜jau,
kad iä man«s juoktumeisi. átai ir aäÉ Ko nori?
áECHEREZADA
Nor˜‹iau,
kad tu iä man«s pasijuoktum, paskelbtum savo pergal«.
áAHRIJARAS
Argi
nebegalim susitikti, nor˜dami ne tik pasijuokti vienas iä kitoÉ
áECHEREZADA, juokiasi
Jau vakar gird˜jau tuos naujus ìodìius. áahrijarai! ëinai, kod˜l tave pasikvie‹iau? Trokätu, kad pakeltum ° mane akis. Ateik ar‹iau, áahrijaraiÉ!
áAHRIJARAS, artinasi
Iä
ko juokiesi?
áECHEREZADA
Neìinai
pasidavimo ir paklusnumo skonio.
áAHRIJARAS, prisiartina prie jos
Tebðnie!
Niekada nepasiduosiu moteriai.
áECHEREZADA
Ir moteriai!!
áAHRIJARAS
Tesi
sukurta man. Aä Ð viskasÉ Tu Ð niekasÉ
áECHEREZADA
Maniau,
kad iäaugai iä vaikyst˜s laik÷.
áAHRIJARAS
Esu
pa‹iame proto ir min‹i÷ ìyd˜jime.
áECHEREZADA
Esi
tas pats áahrijaras kaip ir prieä tðkstant° ir vienˆ nakt°, n˜ kiek
nepasikeiteiÉ Ir nepaìengei priekin.
áAHRIJARAS
Pasikei‹iau.
áECHEREZADA
Tada
liejai kraujˆ ir äiandien Ð taip pat.
áAHRIJARAS
ëudìiau,
nes buvo malonu, o äiandien ìudau, nor˜damas ìinoti.
áECHEREZADA
Jokio
skirtumo. Vis d˜lto, kˆ suìinojai? Kˆ tau pasak˜ nukirstoji Zahidos galva? Kˆ
praneä˜ lindintysis aliejaus ˆsotyje? Gal atskleid˜ tˆ vienintel«, tave
kankinan‹iˆ paslap‹i÷ paslapt°?
áAHRIJARAS
Nutilk,
áecherezadaÉ!
áECHEREZADA
Esi
negailestingas man!
áAHRIJARAS, pavargusiu balsu
At˜jau
pas tave, kai kvieteiÉ
áECHEREZADA
Matai, kaip krypsti iä kelio, vaikä‹iodamas pas burtininkus ir magus!
áAHRIJARAS
Ko
nori? Nusivyliau tavimiÉ
áECHEREZADA
Ar
vis dar trokäti, kad tau atsiskleis‹iau?
áAHRIJARAS
áecherezadaÉ
áECHEREZADA
Kod˜l
taip ° mane ìiðri?
áAHRIJARAS
Nesiäaipyk!
áECHEREZADA, änibìda, atidìiai ° j° ìiðr˜dama
Neuìsitarnavai net mano pajuokos!
áAHRIJARAS
Kˆ
sakai?
áECHEREZADA
Kˆ
nori iä man«s suìinoti?
áAHRIJARAS
Pati
ìinai, ko noriu.
áECHEREZADA
Nori
suìinoti, kas aä?
áAHRIJARAS
Taip.
áECHEREZADA
Nuostabus
kðnas. Vien tik nuostabus kðnas!
áAHRIJARAS, äaukia
áalin su tuo nuostabiu kðnu!
áECHEREZADA
Atvira
äirdis. Vien tik atvira äirdis!
áAHRIJARAS
áalin
su ta atvira äirdimi!
áECHEREZADA
Neigi,
kad kaìkada myl˜jai mano kðnˆ, myl˜jai savo äirdimiÉ!
áAHRIJARAS
Pra˜jo
visa tai, pra˜joÉ (lyg pats sau) áiandien tesu nelaimingas ìmogus.
áECHEREZADA, prisiartindama
áahrijarai,
mylimasis, neprarask vilties!
áAHRIJARAS
Eik äalin, melage! Temyli pati save.
áECHEREZADA
Tikrai?
áAHRIJARAS
Klastinga
moterie!
áECHEREZADA, äypsodamasi
Tai
kod˜l palikai mane gyvˆ?
áAHRIHARAS, lyg pats sau
Koks velnias ‹ia äiandien su manim?
áECHEREZADA
Palikai
mane gyvˆ, nes nepaìinai man«s.
áAHRIJARAS, nusigr«ìdamas
Nebekreipiu
d˜mesio nei ° tave, nei ° kˆ kita.
áECHEREZADA
Nusigr«ìi
nuo man«s, neregy! Kad nors äiek tiek matytumÉ
áAHRIJARAS
Ma‹iau
jau daugiau, nei troäkau.
áECHEREZADA
Esi
neatidus, áahrijarai.
áAHRIJARAS, pavarg«s
Praäau
tik vieno dalyko.
áECHEREZADA
Ko?
áAHRIJARAS
Mirti.
áECHEREZADA
Kod˜l?
Kas tau iä to?
áAHRIJARAS
Mano
gyvenime Ð nieko naujaÉ Viskˆ jau iäbandìiau.
áECHEREZADA
Visoje
natðroje jau nebeliko sald˜sio, masinan‹io iälikti?
áAHRIJARAS
Visa
natðra Ð tik tyli ir dusinanti kal˜jimo sarg˜.
áECHEREZADA
Tu
iäprot˜jai, prisiekiu! Protas pavargo nuo sumaiäties. Kokios dar paslapties
beieäkai, kvaily? Ar nematai, kaip griauni likus° gyvenimˆ, atsiduodamas
apgaulingoms paieäkomsÉ?!
áAHRIJARAS
Ko
vertas mano lik«s gyvenimas? Viskuo jau m˜gavausi ir visko atsisakiau.
áECHEREZADA
Manai,
gausi tai, ko trokäti? Iä kur ìinai, kad tai, ko trokäti, iäties yra? Kˆ matai
baseino vandeny? Ar mano akys tokios tyros kaip vanduo? Ar iäskaitai jose
paslap‹i÷ paslapt°É?
áAHRIJARAS
Kad
kur velniai tˆ tyrumˆ ir viskˆ, kas tyraÉ! Kaip mane baugina tas tyras vanduoÉ!
Vargas nuskenusiajam tyrame vandenyÉ!
áECHEREZADA
Vargas
tau, áahrijarai!
áAHRIJARAS
TyrumasÉ!
Tyrumas Ð jos kauk˜.
áECHEREZADA
Kieno?
áAHRIJARAS
Jos
kauk˜, jos, jos, josÉ
áECHEREZADA
Baisu
man d˜l tav«s, áahrijai!
áAHRIJARAS
Jos
kauk˜ nuausta iä to tyrumo. Tyras dangus, tyros akys, tyras vanduo. Oras,
erdv˜, viskas tyra! Kur baigiasi tas tyrumas?? Tanki uìdanga perregimesn˜ nei
tyrumas!
áECHEREZADA
Visa
nelaim˜, áahrijarai, kad esi vargäas karalius, praradai ìmogiäkumˆ ir äird°.
áAHRIJARAS
Iäsilaisvinau
nuo ìmogiäkumo. Nuo äirdies. Nebenoriu jausti. Trokätu ìinoti.
áECHEREZADA
Kˆ
ìinoti? N˜ra nieko, kˆ verta bðt÷ ìinoti.
áAHRIJARAS
Melas
ir apgaul˜. Atsakyk, jei klausiu. Paskutinis dalykas, kurio praäau.
áECHEREZADA
Klausk,
apie kˆ nori.
áAHRIJARAS
Kas
tu?
áECHEREZADA, äypsodamasi
Aä
Ð áecherezada.
áAHRIJARAS
Gana
tos meil˜s ir kartojim÷! ëinau, kad tavo vardas Ð áecherezada, bet kas gi ji
tokia?
áECHEREZADA
Tavo
buvusiojo vizirio dukt˜.
áAHRIJARAS
ëinau
ir tai, kad mano buv«s viziris dav˜ pasauliui áecherezadˆ, kaip kad Dievas sutv˜r˜
pasaul°, kad nebðt÷ kalb÷ apie pamestinuk« áecherezadˆ ir atsitiktin« natðrˆ,
ta‹iau puikiai ìinai, kad man«s nepatenkina äita geneologija.
áECHEREZADA
Kod˜l?
Kod˜l nenori manyje °ìiðr˜ti moters, kuri, kaip ir kitos, turi t˜vˆ, motinˆ ir
ìinomˆ praeit°?
áAHRIJARAS
Nesi
tokia kaip kitos moterys.
áECHEREZADA
Giri
mane ar ìemini?
áAHRIJARAS
Neìinau.
Ta‹iau nesi moteris.
áECHEREZADA
Matai,
kaip tave ap˜m˜ beprotyst˜É!
áAHRIJARAS
Nesi
moteris. Kas tu? Klausiu, kas tu esi? Iätisˆ gyvenimˆ Ð keturi÷ sien÷ kalin˜, o
ìino apie viskˆ ìem˜je, lyg pati bðt÷ ìem˜! Niekada neiä˜jo iä nam÷, o ìino
apie Egiptˆ, Indijˆ ir Kinijˆ! Mergel˜, o paì°sta vyrus lyg moteris, kuri
tðkstant° met÷ bðt÷ gyvenusi tarp vyr÷. Suvokia dangiäkas ir ìemiäkas ìmoni÷
prigimtis. Tai maìylei neuìteko ìem˜s moksl÷, tai pakilo ° dang÷, iäaiäkino jo
planus ir paslaptis, lyg bðt÷ angel÷ podukra, krito ° pragarus ir pasakoja apie
keistus poìemini÷ karalys‹i÷ ä˜tonus ir dvasias lyg dìin÷ dukra. Kas ji, dar
nesulaukusi dvideäimties met÷. Kaip ir bendraamì˜s, iäs˜d˜jo visus tuos metus
pasl˜ptame kambary! Kur slypi jos paslaptis? Jai dvideäimt met÷. Ar
nesuskai‹iuojami? Kalinta ar buvo visur? Mano protas verda, trokätu ìinotiÉ Ar
ji Ð moteris, ta, kuri ìino natðrˆ taip, lyg pati ja bðt÷!
áECHEREZADA
áahrijarai!
Nustok. Tavo rankos dreba, o veidˆ iäkreip˜ baim˜!
áAHRIJARAS
Pavargau.
Mano protas nenurims, kol nesuìinos.
áECHEREZADA
Sakiau,
nustok ir nebemˆstyk apie tai.
áAHRIJARAS
Mano
mylima ìmona. Nesi mano ìmona? Manai, kad dar ilgai iätversiu tˆ uìdangˆ,
nuleistˆ tarp mðs÷?
áECHEREZADA, lyg pati
sau
Manai,
jei atskleistume uìdangˆ, bent akimirkˆ iägyventum su manimi?
áAHRIJARAS
Kˆ
sakai?
áECHEREZADA
Nieko.
áAHRIJARAS
Prisiekiu,
turiu suìinoti apie tave daugiau, nei ìinau dabar.
áECHEREZADA
Dabar
jau eik miegoti. Tau reik˜t÷ pails˜ti.
áAHRIJARAS, äaukia
Neisiu.
Noriu ìinoti tuoj pat. Jau ilgai laukiauÉ
áECHEREZADA
Nesielk
kaip vaikas, áahrijarai! Puikiai ìinai, kad nors dvideäimt amìi÷ reikalautum,
neiägausi iä man«s anei ìodelio.
áAHRIJARAS
Kod˜l?
áECHEREZADA
Nes
neturiu, ko nori. Praäai ne°manomo dalyko. Tavo galva karä‹iuoja.
áAHRIJARAS
ëinai.
Tu viskˆ ìinai. Esi keistas sutv˜rimas, veiki ir kalbi tik apgalvojusi,
nepasiduodi jausmams ir atsitiktinumams. Visur elgiesi pagal iäskai‹iavimus,
nenutoldama nuo j÷ per plaukˆ, kaip saul˜, m˜nulis ir ìvaigìd˜s br˜ìia orbitas.
Tesi didus protasÉ!
áECHEREZADA, äypsosi
áahrijarai,
matai mane savo veidrodyje.
áAHRIJARAS
Matau
tiesˆ.
áECHEREZADA, paslaptingai
ir kerin‹iai
Vis
tiesˆ!!!
áAHRIJARAS
Nepasakysi?
áECHEREZADA
Ver‹iau
jau eitum miegoti ir ils˜tis arba v˜l sunkiai mˆstytum, ar gr°ìtum pas magus ir
burtininkus.
áAHRIJARAS, ìiðri ° jˆ
ir änibìda
Velniai
griebtփ
áECHEREZADA
Kod˜l
° mane taip ìiðri?
áAHRIJARAS
PrieikÉ!
áECHEREZADA, art˜dama
Ko
noriÉ?
áAHRIJARAS
Pabu‹iuoti
taveÉ
Ima jos galvˆ ° rankas,
suima juodus plaukus ir iätraukia iä makäties durklˆ.
áECHEREZADA, äaukia
Vaje,
kˆ darai!
áAHRIJARAS, keistu balsu
Matau
baltˆ plaukˆ lyg auäros spindul° tamsioj naktyÉ!
áECHEREZADA, iäsilaisvina
iä jo rank÷ ir ìiðri ° savo atspindy baseine
Kur?
Iärauna baltˆ plaukˆ.
áAHRIJARAS
Kod˜l
j° iärovei?
áECHEREZADA, gr°ìta
Kaip
dr°sai taip elgtis? Beveik patik˜jau, kad iäprot˜jai!
Pasitaiso, moteriäkai
ker˜dama, o áahrijaras nenuleidìia nuo jos aki÷.
áAHRIJARAS, nusigr«ìdamas
Ne,
nenor˜jau, kad tai pamatytum.
áECHEREZADA
Kod˜l?
áAHRIJARAS
Ir
ji taip daro, atskleidìia truput° groìio ir paslepia paslapties.
áECHEREZADA
Kas
ji?
áAHRIJARAS, lyg pats sau
Natðra.
áECHEREZADA, su
simpatija
VargäeliÉ!
áAHRIJARAS
KlaidintojaÉ!
áECHEREZADA, suima jo
galvˆ rankomis
Vargas
tai sergan‹iai, pervargusiai galvai ir tai iäblyäkusiai kaktai, ir surauktiems
antakiamsÉ!
áAHRIJARAS
Mano
veidas iäblyäko kaip mirusi÷j÷!
áECHEREZADA
Nekalb˜k
taip.
áAHRIJARAS
O
vis d˜lto, áecherezada! Mirsiu.
áECHEREZADA
Taip
tave paveik˜ nuovargis ir neviltis? Ne, áahrijarai, gyvensi.
áAHRIJARAS
Nebenoriu.
Nieko daugiau nebetrokätu.
áECHEREZADA
Tik
äiandien taip kalbi. O rytoj, áahrijaraiÉ
áAHRIJARAS
Nesirðpinu
rytojumi.
áECHEREZADA, pirät÷
galiukais ìaidìia su plaukais
Nesi
senas, áahrijaraiÉ Tavo plaukai vis dar nakties spalvos.
áAHRIJARAS
ëaisk
su jaisÉ Leisk klausytis tavo mielo balso. Neìinojau, kad tu tokia graìi! Tavo
lðpos, áecherezada - lyg perl÷ taur˜!
Tavo plaukai Ð lyg vynuogi÷ kek˜s!
áECHEREZADA
Ateik,
ilsink kðnˆ.
áAHRIJARAS
Leisk
paguldyti galvˆ tau ant keli÷. Lyg bð‹iau tavo vaikas ar vyras. Ar aä Ð iäties
tavo vyras? Netikiu savo ìodìiais, jei tai Ð tiesa, apgl˜bk rankomis mano kaklˆ.
Tavo rankos sidabrin˜s, áecherezada! Noriu °sitikinti, kad visi tie lobiai Ð
mano. Kod˜l nekalbi apie savo meil«. Ar nors truput° mane myliÉ? Nejauti man
jokios meil˜sÉ
áECHEREZADA, truput°
äaipydamasi
Matau,
kad v˜l gr°ìti prie äirdies ir meil˜s!
áAHRIJARAS, mieguistu
balsu
áecherezada! Jau‹iuosi lyg bð‹iau laimingas, ta‹iau
trokätu ìinoti, kokiˆ vietˆ uìimu tavo äirdyje. Kartais mane kankina nerimas ir
ima atrodyti, kad tu didiÉ Didi, negali nusileisti ir myl˜ti tok°, kaip aä.
áECHEREZADA, äaipydamasi
Ar
v˜l netrokäti suìinoti, kas aä?
áAHRIJARAS
Trokätu
bu‹iuoti tavo nuostab÷ sidabrin° kðnˆ!
áECHEREZADA
V˜l
gr°ìti prie kðno!
áAHRIJARAS, bando
neuìmigti
Padeklamuok
man eili÷É áecherezada! Papasakok
man savo pasak÷!É
áECHEREZADA, pasisukdama
link dur÷
Grokit
ir dainuokit, verg˜s!
Tyli muzika ir dainos uì
kambario ribփ
áAHRIJARAS, uìmigdamas
Padainuok
manÉ
áECHEREZADA, lyg
änibìd˜dama
áahrijaraiÉ
áAHRIJARAS, uìmiega
?
áECHEREZADA, äypsosi ir
änibìda
Nori
dain÷?
áAHRIJARAS
?
áECHEREZADA, lyg pati
sau
Mik,
mik, mikÉ Vaike, pavarg«s nuo ìaidim÷!
TRE‰IAS VEIKSMAS
Pri˜mim÷ sal˜
ávelni muzika iä lauko,
ryto saul˜ uìlieja patalpˆ.
M–NULIS, °sakin˜ja
vergui
Jau
paruoäei kupranugar°?
BURTININKAS, °eina
Taigi,
tos ìinios pasitvirtino?
M–NULIS
Ko
ateini, burtininke? Negi neìinai, kad karalius nebesidìiaugia, tave matydamas?
BURTININKAS
Te
Dievas saugo mðs÷ ponˆ! Mieste sklinda keisti gandai. Kad karalius ruoäiasi
iäkeliauti.
M–NULIS
Kas
tau rðpi?
BURTININKAS
Gal
karaliui reik˜t÷É
M–NULIS
Karaliui
nereikalingi bendrakeleiviai.
BURTININKAS
Keista!
Kas j° ver‹ia iäkeliauti?
M–NULIS, ìiðri ° duris
ir änibìda
Tyliai,
karaliusÉ
áAHRIJARAS, °eina
stebinan‹iai energingai, pamato burtininkˆ ir äaukia jam
Kˆ
‹ia veikia tas prakeiktasis? Jei nebð‹iau °sitikin«s, kad tavo gyvenimas
nevertas dirhemo, nuìudy‹iauÉ! Gr°ìk pas savuosiusÉ, kirmine, kur° su˜s
maìesniÉ!
BURTININKAS, änibìda
iäeidamas
Tu
Ð toks pats, karaliauÉ Ar tav«s nesu˜s vaikai!
KARALIUS
Kˆ
sako tas vyras?
M–NULIS
Nieko,
pone. Praäo karaliaus pasigail˜ti.
áAHRIJARAS, klausosi
muzikos iä lauko
Kas
‹ia per muzika? Dusina mano sielˆ tarp sien÷. Nutildyk jˆ, M˜nuli! Arba te jos
garsai neäa maneÉ neäaÉ ten kur n˜ra rib÷É
M˜nulis mosteli tarnui,
kad nutilt÷ grojimas.
áAHRIJARAS
Ar
pasiruoäta kelionei?
M–NULIS
Taip,
ta‹iauÉ
áAHRIJARAS
Kas
ta‹iau, M˜nuli?
M–NULIS
Ar
tikrai iäkeliauji?
áAHRIJARAS
Tikrai.
Ar vis dar prieäiniesi?
M–NULIS
Neìinau,
kod˜l reik˜t÷ iäkeliauti.
áAHRIJARAS
O
kas mane ver‹ia pasilikti?
M–NULIS
Pone,
ar manai, kad jei apkeliausi pasaul° skersai ir iäilgai, suìnosi daugiau nei
s˜d˜damas äiame kambaryje?
áAHRIJARAS
Nebesvajok,
M˜nuli. Te niekas nebesiäaipo iä svajoni÷ ir min‹i÷. Baig˜si neìinia. áiandien
norime tiesos, M˜nuli, norime tikrov˜s, trokätame patys matyti ir gird˜ti.
M–NULIS
Ne
tod˜l gyvename, pone.
áAHRIJARAS
Jei
negyvename, kad ìinotume, tai kod˜l gyvename, M˜nuli?
M–NULIS
Kad
garbintume bðties groì°.
áAHRIJARAS
O
kas bðtyje graìiausia?
M–NULIS
Moters
akys.
áAHRIJARAS
Vargäeli!
Moters akys! Tik tiek bðtyje terandi! Graìusis jaunuoli, tau kasnakt reik˜t÷
mergel˜s, kad gal˜tum °sitikinti savo akimis!
M–NULIS
Nesijuok!
Patik˜k, jei kas ‹ia pasisavina graìiˆ moter°, visˆ pasaul° turi viename
kambary.
áAHRIJARAS, äypsosi
Tai
pasilik su ja vienoje pilyje.
M–NULIS, paniur«s
Ko
sieki?
áAHRIJARAS
Tu
ir áecherezada pasiliksite ‹ia, saugosi jˆ ir trokäi jos, kol aä gr°äiu iä
ilgos kelion˜s.
M–NULIS, nesutikdamas
Klysti.
áAHRIJARAS
Kˆ?
M–NULIS, atkakliai
Sakau,
kad klysti.
áAHRIJARAS
Nepaklðsti
man?
M–NULIS
áiuo
atveju Ð ne, tðkstant° kart÷ ne.
áAHRIJARAS
Nepasiliksi
su ja.
M–NULIS
Telydi
tave karalien˜.
áAHRIJARAS
Ji?
Tai kam keliauti?
M–NULIS
Ar
tikrai nori palikti savo ìmonˆ?
áAHRIJARAS
Ir
tu.
M–NULIS
Palieki
mylin‹iuosius!
áAHRIJARAS
Ir
savo sielˆ.
M–NULIS
Vieäpatie,
pasigail˜kÉ!
áAHRIJARAS
Noriu
pamiräti kirm˜l˜tˆ kðnˆ ir skristiÉ skristiÉ
M–NULIS
Kur?
áAHRIJARAS
¯
begalyb«É
M–NULIS
Nesuprantu.
áAHRIJARAS
Taip.
Nesuprasi, kˆ sakau.
M–NULIS
Tavo
siela nenustygsta vietoje.
áAHRIJARAS
Ir
kðnas, bent truput°.
M–NULIS
Ar
iätversi iäsiskyrimˆ su karaliene?
áAHRIJARAS
Kaip
ir ji - iäsiskyrimˆ su manimi.
M–NULIS
O
aä?
áAHRIJARAS
Tu,
M˜nuli, neävieti be saul˜s, tai lik ir semkis gyvyb˜s iä jos äviesos.
M–NULIS
PoneÉ!
áAHRIJARAS
Nesijaudink,
M˜nuli! Pasilikdamas ir
iätiesdamas man pagalbos rankˆ, pagelb˜si, lyg bðtum iäties«s tðkstant° rank÷.
M–NULIS
O
jei nesutiksiuÉ
áAHRIJARAS
Ne.
Jei kalb˜tume apie áecherezadˆ, tai tik tavimi pasitikiu. átai ji ateina,
nuostabiausiai apsirengusi. Paìvelk, M˜nuli! Kokia ji graìi!
M–NULIS, nuleidìia akis
?
áAHRIJARAS
Neìiðri?
Negarbini groìio! Ateik, áecherezada!
Be abejo, at˜jai su manim atsisveikinti?
áECHEREZADA, °eina
Taip.
At˜jau, nor˜dama tave pamatyti prieä kelion« ° É Kur iäkeliauji, áahrijarai?
áAHRIJARAS
Kur
iäkeliauju?
áECHEREZADA
Taip;
kur iäkeliauji?
áAHRIJARAS
¯
Vak-vak äal°.
áECHEREZADA
Juokauji?
áAHRIJARAS
Manai,
kad ta äalis Ð tik tavo vaizduot˜je, o puikioji iägalvotoja.
áECHEREZADA
Kada
ketini gr°ìti?
áAHRIJARAS
Iä
pirmos kelion˜s?
áECHEREZADA
Bus
dar daugiau kelioni÷?!
áAHRIJARAS
Pamiräai
Sindbadˆ, áecherezada? Ar Sindbadas negr°ìo po septyni÷ viena po kitos einan‹i÷
kelioni÷?
áECHEREZADA
Taip.
Kelioni÷ liga.
áAHRIJARAS
Tu
teisi. Tai Ð kelioni÷ liga! Kas vienˆ kartˆ °stengia iälaisvinti kðnˆ iä vietos
pinkli÷, suserga kelioni÷ liga, ir nebegali nesivalkioti po ìem«, kol
nenumiräta.
áECHEREZADA
Nuspr«sta.
Tapai Sindbadu.
áAHRIJARAS
Liðdi,
man«s netekusi?
áECHEREZADA
Jei
bð‹iau ìinojusi, kad vienˆ dienˆ iäskrisi kaip lengva mintis, nebð‹iau tau
pasakojusi t÷ pasak÷.
áAHRIJARAS
Ne
pasakos ver‹ia mane iäkeliauti.
áECHEREZADA
O
vis d˜lto.
áAHRIJARAS
Dusinanti
nelaisv˜. Tavo rankos verìia kilpˆ ant mano kaklo.
áECHEREZADA, äypsodamasi
Mano
sidabrin˜s rankos! Vargas manÉ!
áiandien man«s taip nekenti?
áAHRIJARAS
Kas
gal˜t÷ nek«sti áecherezados? Tiki? Argi aä kaltas, kad savo dvasia juntu
ìmogiäk÷ bruoì÷ pabaigˆ!?
áECHEREZADA, änibìda
ëmogiäka
dvasia verta atpirkimo!
áAHRIJARAS
Ir
vis d˜lto, kurlink kreipi, áecherezada? Tai tav«s visiäkai nedomina.
áECHEREZADA
O
tu, M˜nuli. Kˆ apie tai pasakytum? Ar tavo draugas teisus?
M–NULIS
Nor˜‹iau
jau visa tai baigti, ponia. Ko dar nori iä vyro, kuris kasnakt dìiaug˜si
mergele!
áAHRIJARAS
Turi
omeny, kad moterys man jau nusibodo?
M–NULIS
Beäirdis.
áAHRIJARAS
M˜nulis
pyksta ant man«s. Vargas man!
M˜nulio pyktis tepasireiäkia vieninteliu atveju: kai jam atrodo, kad
negarbinu áecherezados taip, kaip dera.
áECHEREZADA
M˜nulis
Ð vyras.
áAHRIJARAS
M˜nulis
Ð vis dar vaikas.
áECHEREZADA
Vaikas
Ð tai tu, áahrijarai.
áAHRIJARAS
Vis
tˆ pat° apie mane kartoji. Nesvarbu! Telieka tau tarnauti vyras, o vaikas
teiäeina klajoti po pasaul°, kad sugr°ìt÷, bðdamas protingu paaugliu.
áECHEREZADA
Maìai
tevertos jo kelion˜s, jei jau prarado äird°.
áAHRIJARAS, paäiepiamai
O
kokia gi äirdies paskirtis: meil˜?!
áECHEREZADA
Kas
beìino.
áAHRIJARAS
Meil˜! Kaip tariamas tas ìodis? Be abejo,
senas, iälik«s iä pirm÷j÷ amìi÷É
áECHEREZADA
Iä
praeitos nakties.
áAHRIJARAS
Tik
iä praeitos nakties? Perdedi! Kaip greitai pamiräai, kˆ jis reiäkia! Patik˜jau,
kad j° ìinai, tavo nuomone Ð jo reikäm˜ lyg rami jausm÷ kalbos muzika, kurios
dabar nesuvokiu, nes nesuprantu jausm÷. Nutildyk jˆ, M˜nuli! Sakau tau,
nutildyk jˆ, nes varìo mano sielˆ erdv˜s ribomis.
áECHEREZADA
Nieko
nepaisant, tave nuo vaikyst˜s teskiria viena ìingsnis.
áAHRIJARAS
Nesvarbu.
Nebegr°äiu prie tavo nuostabaus kðno. Nebenugirdys man«s tavo lðp÷ dr˜gm˜,
plauk÷ dvelksmas, rank÷ gl˜bys. Pasisotinau kðnais! Pasisotinau kðnais!
Pasisotinau kðnais!
áECHEREZADA
Nieko
nebejunti.
áAHRIJARAS
Nebenoriu
jausti, prieä tai pasˆmoningai jutauÉ áiandien sˆmoningai mano siela
nebejau‹ia.
áECHEREZADA
Siela?!
Kur tau iki sielos! Prieik, M˜nuli! Tas vargäas mano, kad ìodìiai Ð tai viskas.
áAHRIJARAS, staiga
áecherezada!
Art˜ja kelion˜s valanda. Neklausai man«s? Baisi muzika veda mane ° keliˆ!É
áECHEREZADA, änibìda
M˜nuliui
Tu
pasilik, M˜nuli.
áAHRIJARAS
Kˆ
ten jam sakai?
áECHEREZADA
Sakau,
kad pasilikt÷. O tu keliauk, kur tik panor˜si.
áAHRIJARAS
Ko
sieki?
áECHEREZADA
Sakoma,
kad kai kurie ìmon˜s äirdimi pasiekia tai, ko ne°stengia pasiekti protu.
áAHRIJARAS, ìvilgsniu
ieäko M˜nulio, kuris puola laukan
Leidi
jam iäeiti?
áECHEREZADA
Neìinau.
áAHRIJARAS, sunerim«s
áecherezadaÉ
áECHEREZADA
Eik!
áAHRIJARAS
Melas
ir apgaul˜. ëinau tave iä tav«s pa‹ios. Vis d˜lto, neleisiu M˜nuliui nieko nuo
man«s sl˜pti. Tavo kalbos man«s nebegundys. Sudie, karaliene! Prieik, pamiräau
tave pabu‹iuotiÉ
Paskubom jˆ bu‹iuoja, ji
sustabdo j° ir nustebus° karätai pabu‹iuoja.
áECHEREZADA, tyl˜dama
pasisuka iäeiti
?
áAHRIJARAS, tirta
áecherezadaÉ
áECHEREZADA, atsigr«ìdama
Kas
tau? Kod˜l taip drebi?
áAHRIJARAS
Visiäkai
ne. TaiÉ
áECHEREZADA
D˜l
iäsiskyrimo, áahrijarai.
áAHRIJARAS, tvirtai
pasisuka
Kur
M˜nulis? Kur tu, M˜nuli? ¯ keliˆ, ° keliˆ, ° keliˆÉ
Paskubom iäeina.
áECHEREZADA
Vargäas
ìmogelis!É Kad tik ìinot÷, kaip man jo gaila!É
KETVIRTAS VEIKSMAS
DykumaÉ Erdv˜É
Besileidìianti saul˜ nyra ° tolimo horizonto sm˜l°.
M–NULIS, piktai
paäiepdamas
Kas
iä tos tylos ir varg÷? Manai, kad liðdime tik d˜l saul˜lydìio!
áAHRIJARAS
Koks
tavo reikalas?
M–NULIS
Pasiklydome
nesibaigian‹ioje erdv˜je, kovojame su dykuma, kurioje nerasi nei gyvos dvasios,
kur tegirdime mðs÷ pasiklydusius balsus. Dìiaugiesi? Linksmini dvasiˆ tuo, kˆ
mataiÉ!
áAHRIJARAS
Ar
tau kas liep˜ mane lyd˜ti?
M–NULIS
Keista! Ar iki äiol dar kˆ nors ‹ia pasteb˜jai!
áAHRIJARAS
Kad
tu ‹ia!
M–NULIS
Pone?É
áAHRIJARAS, supyk«s
Ko
tu iä man«s nori? Ko nori?
M–NULIS
áiandien
tu taip dìiaugiesi!
áAHRIJARAS
Ne
tavo reikalas, dìiaugiuosi ar liðdìiu. Turiu savo prieìastis ir ketinimus,
vyre!
M–NULIS, po akimirkos
Nor˜tum
gero patarimo?
áAHRIJARAS, n˜
nekrusteli
?
M–NULIS
Kod˜l
gi mums nesugr°ìus.
áAHRIJARAS, pakelia
galvˆ
Kur?
M–NULIS
Ten,
kur buvome.
áAHRIJARAS, äaukia
Ten,
kur áecherezada? Vargäeli! Apnuoginai savo silpnyb«, o dar nepasibaig˜ n˜ pirma
kelion˜s diena!
M–NULIS
Mano
silpnyb«?
áAHRIJARAS, iäsitiesia,
parodydamas kantryb« ir j˜gˆ
Sustok
ir paieäkok poilsio vietos. Be abejo, dykumos vienatv˜je. Po äios kelion˜s jau
nebekeliausi. Ir prieä tai nekeliavai, M˜nuliÉ
M–NULIS
Ir
tu.
áAHRIJARAS
Ne.
Prieä tai jau keliavau.
M–NULIS
DaugÉ?
áAHRIJARAS, lyg pats sau
Ta‹iauÉ
Ne taip, kaip ä°kart.
M–NULIS, su
pasitenkinimu
átai
tave su‹iupauÉ
áAHRIJARAS
Kaip
tai su‹iupai?
M–NULIS
Ken‹iant°.
áAHRIJARAS, apsimeta
ramiu
Nepatyr«s
esi, M˜nuli. Ne aä ken‹iu d˜l iäsiskyrimo, tik kitas vyras, kur° tu paì°sti
geriau nei aä!
M–NULIS, sunerim«s ir
supyk«s
Ko
sieki?
áAHRIJARAS, atsilygindamas
Nieko.
Nepyk ir nekreipk ° tuos ìodìius d˜mesio, jaunuoliÉ!
M–NULIS, supyk«s
nuleidìia ìvilgsn°
?
áAHRIJARAS, staiga
ìvelgia ° besileidìian‹iˆ saul«É
Paìvelk,
M˜nuli! Koks liðdnas saul˜lydis!
M–NULIS, pakelia galvˆ
ir tyl˜damas stebi saul˜lyd°
?
áAHRIJARAS, akimirkˆ
steb˜j«s
Vis
iäsiskyrimasÉ
M–NULIS
?
áAHRIJARAS
Gal
ji irgi liðdi. Matai, kokie silpni jos spinduliai ir kokia blyäki spalva? Ji
liðdi tik iäsiskyrimo akimirkˆ, tik akimirkˆÉ
M–NULIS, labai tyliai
Iänyko
sm˜liuose.
áAHRIJARAS
Taip,
iänyko liðd˜dama, gal kada nors pasirodys kur kitur, kad gal˜tume garbinti jos
jaun÷ spinduli÷ groì°É
M–NULIS
Taip
greitai?
áAHRIJARAS
Ko
dar iä jos nori? Ji nepaì°sta tavo äirdies ir svajoni÷.
M–NULIS
Mano?!
áAHRIJARAS, t«sdamas
Ji
vis dar kðniäka, ir sielvartauja iäsiskirdama, bet tik pa‹iˆ iäsiskyrimo
akimirkˆ. Bet ne daugiau, nesˆmon˜s Ð ne jos natðra.
M–NULIS, tyl˜damas ìiðri
° karali÷
?
áAHRIJARAS, staiga
energingai sujaudintas pajuda
Mes
Ð kaip ir ji. Eime, M˜nuli! Tolyn, tolyn, tolynÉ
M–NULIS, ìiðri ° j° ir
nusivyl«s kartoja
Tolyn,
tolyn, tolynÉ
áAHRIJARAS, sustoja
Kod˜l
taip ° mane ìiðri?
M–NULIS, ironiäkai lyg
pykdamas
Stebiuosi
tavimi!
áAHRIJARAS
Kod˜l?
M–NULIS
Manai,
apjuodinsi jos äird° ìodìi÷ nesˆmon˜mis!É

PENKTAS VEIKSMAS
Karaliaus men˜, tyli
tamsi naktis.
áECHEREZADA, guli
mˆstydama
?
VERGAS, lipa pro langˆ
?
áECHEREZADA, äokteli
Kas
‹ia?
VERGAS, art˜ja
änibìd˜damas
Nebijok!
‰ia aä.
áECHEREZADA
Kas
tau pasak˜, kad aä Ð ‹ia?
VERGAS, prisiartindamas
Kvepal÷
aromatas. O po to äis langas praneä˜ man, kad uì jo Ð kðnas, pasiilg«s aistros.
áECHEREZADA
Neliesk
man«s! EikÉ
VERGAS, atidìiai ° jˆ
ìiðri
Kokia
graìi! Tesi graìus kðnas!
áECHEREZADA, äypsosi
Ir
tu tematai mane savo veidrodyje!
VERGAS
Matau
tiesˆ.
áECHEREZADA
Palik
tiesˆ ramyb˜je. IäeikÉ
VERGAS
Kod˜l
palikai savo kambar° äiˆnakt ir at˜jai ‹ionai? Kod˜l äiˆnakt tas veidas toks
atäiaurus? Liðdi iäsiskyrus su juo?
áECHEREZADA
Negaliu
pasilikti su tavimi äioje men˜je.
VERGAS
Ko
bijai?
áECHEREZADA
Nesibaiminu
d˜l sav«s.
VERGAS
Pati
ìinai, jis dabar keliauja ° Egiptˆ ar Indijˆ. Kˆ, manai, padaryt÷, jei dabar
mus ‹ia uìklupt÷?
áECHEREZADA
Nekalb˜k
äitaip.
VERGAS
Vis
dar jo neiämokei neuìmuäin˜ti juod÷j÷ vos pama‹ius?
áECHEREZADA
Visiäkai
ne.
VERGAS
Nes
nenori, apgavike.
áECHEREZADA
Nenoriu,
kad liktum gyvas, kai pamatys tave su manim? Tiki, mylimasis?
VERGAS
Nesu
tavo mylimasis, apgaulingoji.
áECHEREZADA
Tai
kas gi?
VERGAS
Nelaim˜lis,
kur° suviliojai.
áECHEREZADA
Taip
tau dingtel˜jo? Jei nor˜jau tave suvilioti, tai kod˜l pasikvie‹iau.
VERGAS
Intuicija
man änibìda, kad rezgi pinkles.
áECHEREZADA
Tavo
intuicija klysta.
VERGAS
Argi
tokia kaip tu gali myl˜ti tok° niekingˆ vergˆ kaip aä!
áECHEREZADA
O
pirmoji áahrijaro ìmona?
VERGAS, rodydamas ° jos
ir ° savo kðnus
Baltas
ir ävelnusÉ Juodas ir äiurkätusÉ!
áECHEREZADA, äypsosi
ávelni
balta g˜l˜ iäauga iä äiurkä‹ios juodos ìem˜s.
VERGAS
O
mano bjaurumas ir ìema kilm˜!
áECHEREZADA
Privalai
bðti juodos spalvos, ìemos kilm˜s ir bjaurios iävaizdos. Dievinu tuos amìinus
bruoìusÉ!
VERGAS
Tai
Ð aistros poìymiai.
áECHEREZADA
Prieik
ar‹iau!
VERGAS
Atrodo,
kad nesi tokia kaip kitos moterys. Negali nieko pamilti.
áECHEREZADA
Nesikiäk
° mano äirdies reikalus.
VERGAS
ëaidi
su manim. Bijau tav«s.
áECHEREZADA
Klysti.
VERGAS
O
tavo vyras?
áECHEREZADA
Koks
tavo reikalas?
VERGAS
Kod˜l
äiˆnakt at˜jai ° äiˆ men«? Vis apie j° galvoji!
áECHEREZADA
Taip,
nor˜‹iau, kad sugr°ìt÷.
VERGAS
Matai?
áECHEREZADA
Nor˜‹iau,
kad sugr°ìt÷ anks‹iau, nei man nusibosi.
VERGAS
Nesuprantu.
áECHEREZADA
Jei
áahrijaras sugr°ä, pamatys tave tamsoj, o visi miegaÉ
VERGAS
TamsojÉ!
áECHEREZADA
Taip,
jei nori likti gyvas, mano mylimasis, iänyk tamsoj kaip ìaltys. Saugokis, kad
neuìklupt÷ rytas, nes bðsi uìmuätasÉ!
VERGAS
Jei
mane pamatys karalius?
áECHEREZADA
AäÉ
Mano meil˜ tau t˜ra gyva tamsoje.
VERGAS
Supratau.
Moterie, kokia siaubinga aistra! Vieäumas, atvirumas uìmuäa tavyje geismˆ, kaip
saul˜s äviesa - kai kurias bakterijas!
áECHEREZADA, atstumia
j°, bandant° paä˜lusiai jˆ purtyti
Nepurtyk
man«s taip!
VERGAS
Jau‹iu,
kad mirtis arti, o tu Ð mano ìudik˜.
áECHEREZADA
Iä
kur tos fantazijos?
VERGAS
Ar
tai ne tu vis pasakojai savo vyrui pasakˆ apie vergˆ, kur° uìklupo moters gl˜by,
o tu nuteisei j° mirti lyg gyvat« pakamp˜je?!
áECHEREZADA
Nuteisiau.
Ta‹iau argi vyras dabar gali uìmuäti vergˆ?
VERGAS
Kaip
tai?
áECHERZADA
ëinai,
kaip uìmuäti vergˆ?
VERGAS
Kaip?
áECHEREZADA
Paleisti
j°.
VERGAS, juokiasi
?
áECHEREZADA
Juokiesi?
VERGAS
Kokia
gudruol˜!
áECHEREZADA
Neapgaudin˜ju
tav«s ir nevilioju.
VERGAS
Nori
pasakyti, kad tai Ð tiesa!
áECHEREZADA
Taip.
Vyras Ð vis dar vaikas. Dar neìino, kaip uìmuäti vergˆ. Ar ìinai, kaip gyvat˜s
ìudo burtininkus Indijoje?É Juos palieka vaikätin˜ti po dideles äventyklas.
VERGAS
Kod˜l
neiämokei karaliaus?
áECHERZADA
Nemanau,
kad jam reikia mano moksl÷.
VERGAS
Argi
ne jis uìmuä˜ savo pirmˆjˆ ìmonˆ lovoje su juodu meiluìiu?
áECHEREZADA
Tai
Ð pirmasis áahrijaras. Dabar jis Ð kitas ìmogus. Ilgˆ gyvenimˆ praleido kðno ir
kraujo pilyje. Kasnakt jam atvesdavo mergel«, kas rytˆ nuìudydavo ìmonˆ. Iäs˜m˜
visas ìodìi÷ ÒkðnasÓ ir ÒmaterijaÓ reikämes, ir tapo ìmogumi, b˜gan‹iu nuo
visko, kas kðniäka ir materialuÉ!
VERGAS, nusteb«s
Kur
jis nori pab˜gti?
áECHEREZADA
Neìinau.
Tokia vargäo kan‹i÷ paslaptis!
VERGAS
O
kur jis dabar.
áECHEREZADA
Iäkeliavo
iä ìem˜s, bet nepasiek˜ dangaus. Pakabintas tarp ìem˜s ir dangaus..
áEáTAS VEIKSMAS
Abu Majsðro smukl˜je
ABU MAJSíRAS, kreipiasi
° budel°, atsigulus° ant minkäto kilimo
Kelkis,
tu, nuskurd˜li budeli! ‰ia tau ne vieta. Prie dur÷ laukia du turtingi Basros
pirkliai. Kelkis ir uìleisk vietˆ!
BUDELIS, nejud˜damas
Kas
tau pasak˜, kad aä ‹ia?
ABU MAJSíRAS
Tav«s
‹ia n˜ra?
BUDELIS
N˜ra.
ABU MAJSíRAS
Maniau,
kad tu ‹ia.
Iäeina ir °eina,
vesdamas du pirkliusÉ Jie Ð áahrijaras ir M˜nulis.
Praleiskit
du gerbiamus ponus!
M–NULIS, änibìda
karaliui
Ar
mums taip jau labai reik˜jo po ilg÷ kelioni÷ uìeiti ° äitˆ lindyn«.
áAHRIJARAS
Eik
paskui mane ir tyl˜kÉ!
M–NULIS
Ar
tokiems kaip mes dera likti äitame name?
áAHRIJARAS
Niekada
never‹iau tav«s mane lyd˜ti.
ABU MAJSíRAS, atveda
juos ant kilimo kraäto
Eikit
iä l˜toÉ iä l˜toÉ
M–NULIS
ëiðr˜k,
mano pone, kˆ jis daro!
ABU MAJSíRAS
Atsargiai
sustokit ant kranto, o aä pasirðpinsiu jðs÷ sandalaisÉ
M–NULIS, änibìda
Keista! Jis mano, kad kilimas Ð jðraÉ!
áAHRIJARAS
Nutilk,
M˜nuli, ir prisitaikyk, pamatysi dar daugiau.
M–NULIS
Juokauji?
áAHRIJARAS
Pasodinsi
mus, äeimininke!
ABU MAJSíRAS, rodydamas
° minkätˆ kilimˆ
PraäauÉ
áAHRIJARAS, pastebi
budel°
Koks
vyras ‹ia guli?
ABU MAJSíRAS
Vyras?
Kur??
áAHRIJARAS
Ant
kilimo, argi nematai?
ABU MAJSíRAS
Vyras?
Kaip ant mðs÷ kilimo gal˜jo patekti vyras?! Mðs÷ kilimas - pats ävariausias!
áAHRIJARAS, rodo °
kambario langˆ
Gal
pateko ‹ia su v˜ju pro tˆ langˆ.
ABU MAJSíRAS, nusiaudamas
sandalˆ
?
áAHRIJARAS
Kˆ
darai?
ABU MAJSíRAS
Uìmuäiu
j° sandalu.
áAHRIJARAS
Ver‹iau
paimk j° dviem pirätais ir iämesk lauk!
ABU MAJSíRAS, tiesia
rankˆ link budelioÉ
KeistaÉ!
áAHRIJARAS
Kas?
ABU MAJSíRAS
Koja
lyg ìmogaus!
áAHRIJARAS
Abejoji,
Abu Majsðrai! Iä kur pas tave
ìmogus?
ABU MAJSíRAS, ‹iupin˜ja
budelio kojˆ
Tikrai.
Tai kas gi ‹ia?
BUDELIS, nejud˜damas
Neliesk,
kojos savininko n˜ra.
M–NULIS, änibìda
Pone!
Tavo buv«s budelis!
áAHRIJARAS
Kur
jo n˜ra? Ir kokiu bðdu paliko ‹ia savo kojˆ?
BUDELIS
Paliko
jˆ uìkas«s ìem˜n. Argi koja sukurta vaikä‹ioti?
áAHRIJARAS
Keista!
Kokiu tikslu sukurta koja?
BUDELIS
Kad
bðt÷ uìkasta ìem˜n, iäaugint÷ kamienˆ, äakas ir äakeles.
ABU MAJSíRAS
Kur
dabar äito bevaisio medìio äeimininkas?
BUDELIS
Prieä
akimirkˆ sugr°ìo ‹ia, ° kitˆ kambar°. O aä kylu jo pasitiktiÉ
Budelis atsistoja ant
koj÷ ir iäeina.
ABU MAJSíRAS, rodydamas
° tuä‹iˆ kilimˆ
Iäskleiskit
sparnus, paukä‹iai!
Jis irgi iäeina.
M–NULIS
Paukä‹iai?
Kokie paukä‹iaiÉ?
áAHRIJARAS, atsis˜da ant
kilimo
Pasakiäkai
dideli.
M–NULIS
Juokauji?
Manau, kad at˜jome ‹ia tik juokaudami. Ar tau äaukia tie puskvailiai? Paìiðr˜k
° kitˆ kambar°! Kaip jiems toptel˜jo ramstytis aplink namˆ? O Dieve, tie
vargäai panaäðs ° bevaisi÷ palmi÷ kelmus!
áAHRIJARAS
Nuostabðs!
B˜gantys nuo savo kðn÷!
M–NULIS
Tod˜l
ir mes pab˜gome iä nam÷, nuo äeim÷ ir ap˜jom visas ìem˜s äalis! ‰ia mðs÷
kelion˜s tikslas?
áAHRIJARAS
Mðs÷
kelion˜s? Nutilk, kvaily! Dar n˜
neiäkeliavome.
M–NULIS, ìiðri ° j° su
baime
PoneÉ
áAHRIJARAS
Nebijok,
M˜nuli. Manai, kad pamiäau? Ne, neiäprot˜jauÉ
Rodo ° savo kojˆ.
Kaip
gi galiu sakyti, kad iäkeliavome, jei tas smeigtukas pritvirtintas prie ìem˜s?!
M–NULIS, pakildamas
O
Dieve, nustok taip kalb˜ti.
áAHRIJARAS
S˜skis.
M–NULIS
Nebegaliu
ilgiau ‹ia pasilikti. á°kart nebebðsiu toks kvailas kaip tu.
áAHRIJARAS
Sakyk,
iäties degi ilgesiu, nor˜damas jˆ pamatyti.
M–NULIS
Kˆ
sakai?
áAHRIJARAS
Nebegali
iäk«sti nebeidamas pas jˆ tuoj pat, ir v˜l gr°ìai ten, kur buvai.
M–NULIS
Aä??
áAHRIJARAS
Kod˜l
giniesi, vargäeli? Atvirai nerimauji. Pavydìiu tau, M˜nuli! Nor˜jai mane
apkaltinti apatija?
M–NULIS
Taip.
Tavo äirdis stipresn˜ uì mirt°!
áAHRIJARAS
Ir
tik tod˜l man priekiätauji?
M–NULIS
Taip.
Vyras po ilgos kelion˜s ir iäsiskyrimo atsiduria viename mieste su savo ìmona
ir ateina delsti ‹ionai!
áAHRIJARAS, äypsosi
Ir
vis d˜lto myliu jˆ labiau nei tu.
M–NULIS, dreba
?
áAHRIJARAS
Kˆ
dar gali pasakyti?
M–NULIS, m˜gina nuduoti
ram÷
PoneÉ!
EimeÉ
áAHRIJARAS
M˜nuli.
Ar nepraäiau tav«s pasilikti su ja? Kod˜l pab˜gai ir iä˜jai su manimi,
kent˜damas keliones ir pavojusÉ?
M–NULIS
Neìinai,
kod˜l taip pasielgiau?
áAHRIJARAS
Dabar
gailiesi? Supratai, kad kelion˜ nepasiek˜ trokätojo tikslo?
M–NULIS, sumiä«s
O
ko troäkau?
áAHRIJARAS
Vargäelis,
M˜nuli! Jos äeä˜lis persekiojo tave po visˆ ìem«, visur matydavai jos atvaizdˆ!
Jau neprisimeni, kaip surikai, kad net visus iägasdinai, prieäais Izid˜s
statulˆ Egipte?
M–NULIS
Izid˜!
áAHRIJARAS
Jau
pamiräai?
M–NULIS
Bet
juk tu man pasakei, kad Izid˜ primena jˆ.
áAHRIJARAS
Neneigiu.
Ta‹iauÉ
M–NULIS
Draudi
man steb˜tis tokiu protu nesuvokiamu panaäumu?
áAHRIJARAS
Argi
Bajdaba, prieä kurio atvaizdˆ surikai Indijoje Ð irgi ° jˆ panaäi moteris?
M–NULIS
Bajdaba?
Tiesˆ sakant, Bajdabos akys tokios pat nuostabiai tyros kaip ir jos.
áAHRIJARAS
Matai?
Viskas tau Ð áecherezada. Vargäeli!
M–NULIS, susijaudin«s
PoneÉ
áAHRIJARAS
Nor˜tum
paneigti mano aiäkinimus?
M–NULIS
PoneÉ
áAHRIJARAS
Koks
iäblyäk«s tavo veidas, M˜nuliÉ! Drebi lyg karä‹iuodamasÉ!
M–NULIS, susijaudin«s
Nuo
äiol nedr°sk ° mane taip kreiptis! Nebedr°sk taip su manimi kalb˜tis! Tu nieko
nesuprantiÉ ëvelgiu ° karalien« kaip magas ° ugnies äviesˆ.
áAHRIJARAS, ramiai
äypsosi
ëinau.
Nurimk, vaike. Iä kur ìinai, kad nebeturiu kuo rðpintis?É Matai? Iäties myli jˆ
kaip vyras graìiˆ moter°!
M–NULIS
PoneÉ
PoneÉ
áAHRIJARAS
Vargas
jam d˜l to, kvaily!
M–NULIS
NeìinaiÉ
áAHRIJARAS
ëinau tˆ ugn° garbinant°
drugel°, kuris tetrokäta matyti ugn°, lyg bðt÷ jos dalis, negali pab˜gti ir
likti be jos, kol visiäkai neiänyks.
M–NULIS
Nesijuok
iä man«s.
áAHRIJARAS
Aä
nesijuokiu. Myliu jˆ. Ar ìinai, M˜nuli, kod˜l jˆ amìinai myl˜siu?
M–NULIS, ilgai ìiðri °
j° tyl˜damas
?
áAHRIJARAS, t«sdamas
Nes
negaliu jos myl˜ti nebu‹iuodamas.
M–NULIS
Kas
tu per ìmogus?
áAHRIJARAS, rodydamas °
savo kðnˆ
ëmogus
nuo to pab˜goÉ
M–NULIS
Nesˆmon˜.
áAHRIJARAS
Viskˆ
tau atleidìiu, tavo doryb˜s kilnesn˜s.
M–NULIS
V˜l
nesˆmon˜.
áAHRIJARAS, dairosi
aplink
Nesvarbu.
Paìiðr˜k, M˜nuli, ° tˆ sienˆ! Kas ten kabo? Ar ne mano budelio kardas?
M–NULIS, °d˜miai ìiðri °
kardˆ
Nukirstas
likimo kardo! Kiek kðn÷ perkirto! Kiek kraujo pralieta po jo aämenimis!
ABU MAJSíRAS, °eidamas
Keista!
Nematau nei dðm÷, nei rðkan‹i÷j÷!
áAHRIJARAS
Gal
mums kˆ atneäei?
ABU MAJSíRAS, ieäko
ìvilgsniu
Vargas
nuskurd˜liui budeliui! Pasi˜m˜, prakeiktasis, turtuoli÷ rðkymo prietaisus.
áAHRIJARAS, rodo °
pakabintˆ kardˆ
Iä
kur tas kardas, Abu Majsðrai?
ABU MAJSíRAS
Budelis
atidav˜ skolon.
M–NULIS
Uì
kiek?
áAHRIJARAS
Nori
j° pirkti, M˜nuli? Kˆ su juo veiksi?!
M–NULIS, duoda Abu
Majsðrui pinigus ir tyl˜damas ima kardˆ
?
áAHRIJARAS
Ir
dar, Abu Majsðrai! Nori, kad iäeitume anks‹iau nei atneäi, ko praä˜me?
ABU MAJSíRAS, äaukia lyg
pamiä«s
Budeli!
Melaginga siela, jei pamatysiu, trenksiu ° veidˆ! Rðkai iä turtuoli÷ prietais÷!
BUDELIS, iä kito
kambario
Argi
tai - mano kalt˜?
ABU MAJSíRAS
Kas
taip tvirtina, nustekentasis labiau nei mirusieji indai!
BUDELIS
Nori,
pripildysiu tavo namus auksu?
ABU MAJSíRAS
Kada?
BUDELIS
áiˆnakt,
jei panor˜si, visus tavo ˆso‹ius
pripildysiu aukso dulki÷, ävaresni÷ uì pelenus iä sudegint÷ ind÷ kðn÷!
ABU MAJSíRAS
Iä
kur tas tavo turtas?
BUDELIS
Iä
mano bi‹iulio vergo.
ABU MAJSíRAS
Bi‹iulio
vergo! Jis vis dar gyvas?
BUDELIS
Ir
netrukus ateis.
ABU MAJSíRAS
O
tie gandai, kuriuos jis skleid˜, kai iäkeliavo miesto karalius!
BUDELIS
áilko
lovoje smaginosi su miesto karaliene!
M–NULIS, staiga labai
susijaudina
?
áAHRIJARAS, °siterpdamas
M˜nuli,
ar ìadˆ praradai?
ABU MAJSíRAS, budeliui
Keista!
Tas pats bi‹iulis vergas, kuris kartais ‹ia uìeidavo uì tave uìmok˜ti?
BUDELIS
Dabar
jis Ð iätvirkusios áecherezados meiluìis.
M–NULIS, nebeiätverdamas
Bjaurus
melagi! Gyvuly!
ABU MAJSíRAS, paniäkai
atsigr«ìdamas
?
áAHRIJARAS, ramina
M˜nul° ir kreipiasi ° Abu Majsðrˆ
Mano
bendrakeleivis nerimsta laukdamas, Abu Majsðrai.
ABU MAJSíRAS
Jis
taip skuba? Vos iä proto neiäsikraus‹iau.
áAHRIJARAS
Iäeiname.
ABU MAJSíRAS
Luktel˜kit
minut˜l«, kol atneäiu kitus prietaisus, greitai kaip dìinas.
Skubiai iäeina.
áAHRIJARAS, viziriui
M˜nuli!
Kas tau? Kas tave aps˜do?
M–NULIS
?
áAHRIJARAS
Kod˜l
taip pasikeit˜ tavo veidas?
M–NULIS
?
áAHRIJARAS
M˜nuli!
Kod˜l taip ° mane ìiðri?
M–NULIS
Vargäas!
áAHRIJARAS
Nusiramink,
M˜nuli, pasikalb˜kim be emocij÷.
M–NULIS
Nemaniau,
kad tu Ð toks vargäas!
áAHRIJARAS, juokiasi
Koks?
M–NULIS, piktai ° j°
ìiðri
Juokiesi?
áAHRIJARAS
Ir vis d˜lto patinki man, M˜nuli.
M–NULIS
Prisiekiu
ìmogaus Kðr˜ju, neken‹iu ir niekinu tave kaip niekada anks‹iau.
áAHRIJARAS
Nesvarbu.
M–NULIS, susijaudin«s
ëinau,
tik atrodai tvirtas ir ramus, stengiesi nepasiduoti savo natðrai, manai esˆs
kitoks nei visi ìmon˜s, taip tvirtini, apgaudin˜damas pats save. Ta‹iau tesi
ìmogus, ìemas ir niekingas ìmogusÉ
áAHRIJARAS
Nesvarbu.
M–NULIS, iä jo aki÷
nenustodamos liejasi aäaros
PoneÉ
áAHRIJARAS
Verki,
M˜nuli?
M–NULIS
?
áAHRIJARAS
Bi‹iuli!
M–NULIS
PoneÉ
áAHRIJARAS
Neliðd˜k!
M–NULIS
Ji
taip gali? Anks‹iau irgi? Melas. Tai Ð melas.
áAHRIJARAS
Pirmiausia,
nusiäluostyk aäaras. Nors tu nebðk ìemas ìmogus. Nusiäluostyk akis.
M–NULIS
Juokiesi
iä man«s?
áAHRIJARAS
Saugok
Dieve! Manai, kad aä Ð pabaisa, besijuokianti iä ìmogaus jausm÷?
M–NULIS, netik˜tai
Pone!
Tai, kˆ gird˜jome Ð tiesa?
áAHRIJARAS
Nekalb˜k
taip, M˜nuli. Ar gal˜tum °sivaizduoti áecherezadˆ vergo gl˜byje? Ne äviesaus
mag÷ vergo, o tamsaus ir purvino!
M–NULIS
Tarkime,
kad visa tai Ð tiesa, be abejo, °vykdysi savo pareigˆ, poneÉ
áAHRIJARAS
Kokiˆ
pareigˆ?
M–NULIS, rodydamas °
budelio kardˆ
Kaip
pasielgei su savo pimˆja ìmonaÉ
áAHRIJARAS
Buvo
toks metas, kai buvau panaäus ° tave.
M–NULIS
Kˆ
turi omeny?
áAHRIJARAS
M˜nuli!
Iäties jˆ taip myli? Karä‹iuoji, vargäeli! Myli jˆÉ
M–NULIS
PoneÉ
áAHRIJARAS, rodydamas °
M˜nulio kðnˆ
átai
kas jˆ myli.
SEPTINTAS VEIKSMAS
áecherezados kambarys
áECHEREZADA, vergui,
s˜din‹iam äalia
Tyli?
VERGAS
Kod˜l
äiˆnakt mane pasikvietei?
áECHEREZADA, äypsosi
Kad
netrukus tave ‹ia pamatyt÷ áahrijaras.
VERGAS
Neuìmuä
man«s kaip gyvat˜s pakamp˜je.
áECHEREZADA
Ne.
Neuìmuä.
VERGAS
Moterie!
Kod˜l manimi ìaidi?
áECHEREZADA
Nurimk.
Esi saugus.
VERGAS
Pasitvirtino
mano nuojauta, jau kur° laikˆ ruoäiesi atnaujinti nelaim«.
áECHEREZADA
Kokiˆ
nelaim«?
VERGAS
Uìmuäti
vergˆ áahrijaro ìmonos gl˜byje. Tod˜l mane pasikvietei ir atsiviliojei ° äitˆ
miestˆ.
áECHEREZADA
Taip,
nor˜‹iau pamatyti, kaip pasikeit˜ áahrijaras.
VERGAS
Tau
nesvarbu, kas aä tapsiu äio bandymo auka?
áECHEREZADA
Ir
aäÉ
VERGAS
Tu?
áECHEREZADA
Kvaily!
Jei jau ìudys, tai abu iä karto.
VERGAS
O
jei atleis, tai tik tau vienai.
áECHEREZADA
Neatleido
pirmajai ìmonai.
VERGAS, po kurio laiko
Praìuvom.
áECHERZADA
Jei
mus uìmuä.
VERGAS
Abejoji?
áECHEREZADA
Jei
ne, jis Ð ìuv«s.
VERGAS
Nesuprantu.
áECHEREZADA, suklusdama
Tyliau!
Beldìia ° durisÉ
VERGAS, paskubom
pakildamas
Tai
jis. Iämuä˜ valanda.
áECHEREZADA
Nebijok!
Pasisl˜pk uì tos uìuolaidosÉ
Rodo ° juodˆ uìuolaidˆ
kambaryje.
VERGAS, ìvilgteli °
uìuolaidˆ ir krðpteli
Jos
spalva Ð blogas ìenklas! Kaìkas man änibìda, kad äiˆnakt nusiris galva!
áECHEREZADA
Paskub˜k.
Vergas slepiasi uì
uìuolaidos, áecherezada eina atidaryti duris.
Kas
ten? Ar tu, áahrijarai?
áAHRIJARAS, virpan‹iu
balsu
TaipÉ
áECHEREZADA
Kas
tau? Kod˜l drebi?
áAHRIJARAS
TaiÉ
kelion˜s nuovargis.
áECHEREZDA, äypsosi
Susitikimo
jaudulys. Kaip ir iäsiskyrimo akimirkˆ. Nebeatsimeni?
áAHRIJARAS, nusivyl«s
Atsimenu,
áecherezada.
áECHEREZADA, vedasi j°
prie pagalvi÷
AteikÉ
áAHRIJARAS
Esi
keistai rami ir tokia tyra. Vieäpatie, leisk manÉ!
áECHEREZADA
Apkeliavai
visus ìemynus?
áAHRIJARAS
Neiäkeliavau
ir neiäsilaivinau.
áECHEREZADA
SuprataiÉ?
áAHRIJARAS, apìiðrin˜ja
kambar°
Ir
ätai aä v˜l pilyje! Kur baig˜me? Iä pradìi÷. Lyg bulius uìriätomis akimis
vandens malðne Ð sukuosi, sukuosi, sukuosi, manau, kad jau apkeliavau visˆ
pasaul°, jei bð‹iau ˜j«s tiesiai!
áECHEREZADA, po kurio
laiko
O
M˜nulis?
áAHRIJARAS, pasisuka
link dur÷
Bð‹iau
apie j° pamirä«s, ateik, M˜nuli. Kod˜l taip ìvalgaisi po kambario kertes? Ko
ieäkai?
M–NULIS
PoneÉ
áAHRIJARAS
átai
kambarys, mes jˆ uìklupome, bet kur gi vergas?
M–NULIS
Pone,
pad˜k manÉ
áAHRIJARAS
Nusiramink,
M˜nuli! Vergas nevaldo áecherezados kðno. áecherezada Ð garbingiausia iä
garbinam÷j÷, tyresn˜ uì ugn°. Ar ne taip, áecherezada?
áECHEREZADA
áahrijarai!
Pamiräau tave °einant° pabu‹iuoti.
áAHRIJARAS
Nori
mane pabu‹iuoti?
áECHEREZADA
Noriu.
áAHRIJARAS
Atiduok
tˆ bu‹in° M˜nuliui.
M–NULIS, sunerim«s
PoneÉ
PoneÉ
áAHRIJARAS
Naudokis,
kvaily! Kas gi atsisakyt÷ áecherezados bu‹inio!
M–NULIS, staiga iäeina
?
áAHRIJARAS
Pab˜go
kvailys.
áECHEREZADA, ilgai ìiðri
° vyrˆ
áahrijarai!
Viskˆ slepi savyje.
áAHRIJARAS
Ne
aä slepiu.
áECHEREZADA
Deja.
Esi baisus.
áAHRIJARAS
Ramesnis
nei anks‹iau. Argi nepastebi?
áECHEREZADA, °tariamai
Galbðt.
áAHRIJARAS
Manai,
toli man iki ramyb˜s?
áECHEREZADA
Ar
prisimindavai mane kelion˜s metu?
áAHRIJARAS
Teatsiminiau
iävykdamas ir gr°ìdamas. Visˆ kitˆ laikˆ tegyvenau kelion˜s laiku ir vietomis.
áECHEREZADA
Pamiräai
mane?
áAHRIJARAS
Pamiräau
visa, kas buvo, iäties iäsilaisvinau iä meil˜s sapn÷. Staiga mano gyvenimas
gavo laiko ir vietos kðnˆ.
áECHEREZADA
Lyg
vanduo Ð indo formˆ.
áAHRIJARAS, liðdnai
O
tu nepanaäi ° vanden°, áecherezada? Amìinai kalinys Ð kaip vanduo? Taip, aä Ð
tik vanduo. Ar turiu kokiˆ tikrˆ bðt° be laikino ir vietinio kðno? Net kelion˜s
ir kraustymaisi Ð tik ind÷ kaita. Kada gi kei‹iamas indas iälaisvins vanden°!
áECHEREZADA
Ne
kelion˜s, áahrijarai, iälaisvina kðnˆ.
áAHRIJARAS
Tu
teisi.
áECHEREZADA, po kurio
laiko
Neklausi
man«s, áahrijarai, kˆ veikiau, kol tav«s nebuvo?
áAHRIJARAS
Ko
sieki klausdama!
áECHEREZADA
Argi
nesugr°ìai suìinoti, kas aä?
áAHRIJARAS
Puikus
kðnas.
áECHEREZADA
Ne.
Apgaudin˜ji pats save.
áAHRIJARAS
Atvira
äirdis.
áECHEREZADA
Ne.
áAHRIJARAS
Visa
numatantis protas.
áECHEREZADA
Ne.
áAHRIJARAS
Tu
Ð tai aä. Tu Ð tai mes. Tesame mes, kur beeitume, vis mes, mðs÷ äeä˜liai ir
svajon˜s. Visa bðtis Ð vien tik mes. Nieko daugiau, vien tik mðs÷ atvaizdai
tame dideliame veidrodyje, kuris aptveria mus iä vis÷ äali÷. Pavargau nuo äito
kriätolinio kal˜jimo.
áECHEREZADA
Ne
tas kelias ° laisv«.
áAHRIJARAS
O
koks?
áECHEREZADA
Neìinau.
áAHRIJARAS
AchÉ
Tu vis tokia pati. Nesikeiti.
áECHEREZADA
Ir
tu vis toks pats, nesikeiti.
áAHRIJARAS, kur° laikˆ
patyl˜j«s
Prisipaì°stu
tau, áecherezada, tu mane atvedei ° äitokiˆ baigt°.
áECHEREZADA
Tokia
daikt÷ prigimtis.
TylaÉ
áAHRIJARAS, atsidðsta
áecherezada!
Mano sˆnarius ima kaustyti äaltisÉ
áECHEREZADA
S˜skis,
áahrijarai!
áAHRIJARAS
Ne.
Nenoriu s˜stis. Nem˜gstu s˜d˜ti ant äitos ìem˜sÉ Vis ta ìem˜! Vien tik ìem˜!
Besisukantis kal˜jimas, mes neiname pirmyn nei atgal, nekylame ir
nesileidìiame. Mes tik sukam˜s. Viskas sukasi. Tokia ta amìinyb˜. Kokia baisi
apgaul˜! Bandome atskleisti gamtos paslapt°, o ji mums atsako amìinu jud˜jimu
ratu.
áECHEREZADA, äypsosi
Taip,
tu sukiesi. Dabar Ð rato gale.
áAHRIJARAS
Pagal
amìinyb˜s ir sukimosi taisykles po pabaigos ateina pradìia.
áECHEREZADA
Anks‹iau
neìinojai?
áAHRIJARAS
Maniau,
gamta iämintingesn˜.
áECHEREZADA, äypsosi
Taip
nori atkeräyti gamtai?
áAHRIJARAS
Nugal˜jo
mane negalios ginklu: kal˜jimu, kurio viduj Ð besisukantis ratas.
áECHEREZAD, äypsosi
Nemanau,
kad nugal˜jo ar paveik˜ tave. Tesi plaukas ant gamtos galvos!
áAHRIJARAS
Vos
pabals, iäpeäiu!
áECHEREZADA
Nekenti
senatv˜s.
áAHRIJARAS
Neken‹iu.
áECHEREZADA
Iäpeäi,
o jis v˜l atsiras.
áAHRIJARAS
Jaunyst˜
nepasiduos.
áECHEREZADA
Ne.
áAHRIJARAS
Kas
auga Ð maì˜ja. Po kiekvienos pabaigos ateina pradìia. Dar ilgai truks tas
sukimasis, iä kurio ne°mano pasitraukti?
áECHEREZADA, po kurio
laiko
Toli
tau iki M˜nulio, jo pasaulis platus, o gamta puiki.
áAHRIJARAS, dejuodamas
Mane
slegia äi vieta.
áECHEREZADA
D˜l
man«s?
áAHRIJARAS, rodo °
tuätumˆ, po to - ° savo kðnˆ
ái
vieta. áitˆ kðnˆ. Kðnˆ. Jis sukðr˜ erdv« kaip vanduo Ð indˆ.
áECHEREZADA
áahrijarai!
Varginga tavo bðtis. N˜ kiek nepalengv˜jo?
áAHRIJARAS
Laikas
baig˜si.
áECHEREZADA
Nematai,
kas slypi uì tavo bðties, áahrijarai. Tematai rðbˆ, sudarytˆ iä siðl÷.
áAHRIJARAS
Kiekvienas
rðbas Ð iä toki÷ pat siðl÷.
áECHEREZADA
Po
rðbu nieko n˜ra.
Tyla.
áAHRIJARAS, nemˆstydamas
ìiðri ° juodˆ uìuolaidˆ
Uì
uìuolaidos nieko n˜ra!
áECHEREZADA
áitos
uìuolaidos? Kod˜l taip ìiðri ° äitˆ uìuolaidˆ?
áAHRIJARAS
Juodˆ!
áECHEREZADA
Taip,
juodˆ!
áAHRIJARAS
Tamsos
spalva! Neken‹iu tos spalvos!É
áECHEREZADA
Kas
trukdo j° uìmuäti?
VERGAS, staiga äaukdamas
pasirodo iä uì uìuolaidos
Apgavike!
Aä Ð ìuv«s.
áAHRIJARAS, ramiai
ëemai
puolei, áecherezada! Nem˜gstu juodinan‹i÷j÷ áecherezadˆ.
VERGAS, bailiai
PoneÉ
áAHRIJARAS, vergui
Iäeik.
áECHEREZADA
Neuìmuäi
nei jo, nei man«s?
áAHRIJARAS
Ne.
VERGAS, iäsigelb˜j«s ir
nudìiug«s iäeina
?
áECHEREZADA
áahrijarai!
áAHRIJARAS
Kod˜l
taip ° mane ìiðri?
áECHEREZADA
Mirtingasis.
áAHRIJARAS
Anks‹iau
neìinojai?
Staiga pasigirsta baisus
riksmas uì kambario rib÷, kvie‹iama pagalbos, pasirodo gr°ìtantis vergas, °eina
keista svyruodamas ir persigand«s.
VERGAS
Gelb˜kit!
Gelb˜kit! VizirisÉ
áAHRIJARAS
Viziris?
M˜nulis? Kas jam atsitiko?
VERGAS
Budelio
kardas! Nusikirto galvˆ budelio kardu, kai pamat˜ mane iäeinant° iä kambario.
áAHRIJARAS
M˜nulis
mir˜É!
áECHEREZADA
Nejuokauk,
áahrijarai!
áAHRIJARAS
Baig˜si
M˜nulio gyvenimas!
áECHEREZADA
Gaila!
áAHRIJARAS, po kurio
laiko
M˜nulis
nebesisems gyvyb˜s iä saul˜s!
áECHEREZADA
Nes
nebetiki ja.
áAHRIJARAS
Tik˜jimas!
áECHEREZADA
Tebuvo
ìmogus.
áAHRIJARAS
Taip,
tik ìmogus.
áECHEREZADA
O
tu, áahrijaraiÉ
áAHRIJARAS
Aä?
Kas aä?
áECHEREZADA
Bðtyb˜,
pakabinta tarp ìem˜s ir dangaus, su˜sta nerimo. Bandìiau sugrˆìinti tave °
ìem«. Bandymas nepasisek˜.
áAHRIJARAS
Nebenoriu
gr°ìti ° ìem«.
áECHEREZADA
Praradai
jˆ, áahrijarai. T˜ra tik ìem˜.
áAHRIJARAS, pajuda
Lik
sveika, áecherezada!
áECHEREZADA
Iäeini?
Neleisi dar kartˆ pabandytiÉ
áAHRIJARAS, tyl˜damas
iäeina
?
VERGAS, seka j°
ìvilgsniu, kol anas iänyksta
Iä˜jo.
áECHEREZADA
Neiävengiama.
VERGAS
Prisiekiu,
tai Ð jo ìmonos kraujas! ëmonos kraujas! Nutrðko kraujo saitai. Ta‹iau jis
netapo ìmogumi.
áECHEREZADA, lyg pati
sau
Sukosi
ir pasibaig˜ ratas.
VERGAS, staiga pajuda
Galiu
j° tau sugrˆìinti.
áECHEREZADA
Svajon˜s!
‰ia sugr°ìo kitas áahrijaras. Naujas, ävelnus spyglys. O baltas plaukas jau
iäpeätas!