Ab‹u ¸al-ﬁAl√ ¸al-Maﬁarriyy (973 – 1057)

(i‰ “Atleidimo traktato”)

Tikòjimas siel˜ kelionòmis

Tas tikòjimas [∞ persiknijimus] veda ∞ tikòjimà siel˜ kelionòmis, kur∞ nuo sen˜ laik˜ puoselòja indai, o nuo j˜ paplito tarp ‰iit˜, tesuteikia jiems Dievas sòkm´ ir skalsà.

Kaip kad deklamavo tlas nusajritas[1]:

O, motin, nelaimių nakties nustėrtoji,

Sesuo pele pilka pavirto šią naktį.

Ginki šalin kates, ką rankom mojuoji,

Maišą grūdų palik jai maisto pakakti.

O kitas i‰ j˜ taip tarò:

Kai suteikia išbandymą, pagirtas,

Amžių stebuklas priešais akis virtos.

Asilu Šajbanas, kaimo seniūnas,

Kaimynas Abu Suknas tapo tvirtas.

Vaikštinėjęs rūbais baltais balčiausiais,

Dabar žąslais vadžiom tempiamas girtas.

Toks Ïalingas poÏiris traukia juos ∞ dideles nelaimes ar kokius pana‰ius dalykus, teigdami nemirtingumà, Ïengia melo keliu.

Man pasakota apie tlà jaunà ir graÏ˜ Indijos karali˜, susirgus∞ raupsais, kai pamatò veidrodyje ligos pakeistà savo veidà, ∞sakò save sudeginti, tardamas: “trok‰tu bti perkeltas ∞ garÏesn∞ atvaizdà”.

Tli tiesakalbiai musulmon˜ teisininkai, nepasiduodantys juos gundanãi˜ sekt˜ paÏiroms, pasakojo man buv´ Machmudo[2] ‰aly. Buvo ten ir grupelò ind˜, prisiekusi˜ i‰tikimyb´ valdovui, kuris uÏ tai juos dosniai apdovanojo. Tai – artimiausi gvardijos kariai, i‰tikimi ir stovyklavietòje, ir karo i‰vykos metu. Vienas i‰ j˜ kaip tik i‰vyko ∞ Machmudo surengtà Ïyg∞. ·tai atòjo Ïinia, kad mirò ar buvo nuÏudytas. Tada jo Ïmona surinko krvà Ïab˜, ∞krò liepsnà ir ‰oko jon, o susirinkusieji tai stebòjo. Ta Ïinia pasirodò klaidinanti. Kai atvyko vyras, ∞krò jam pragari‰kà ugn∞, kad sudegt˜ ir prisijungt˜ prie savo Ïmonos. Minios trok‰tanãi˜ tai pamatyti susirinko, o jo bendraÏygiai indai prieidavo arãiau ir palikdavo daikt˜ perduoti savo mirusiesiems: tai – tòvui, o tai – snui. O vienas ∞teikò roÏ´, tardamas: atiduok jà tokiam tai, tai yra mano mirusiam artimajam. Anas ‰oko ugnin.

Vienas liudininkas, savo akimis stebòj´s tuos susideginimus, pasakojo, kad jei jau uÏdegta ugnis, o degantysis nori i‰ jos i‰trkti, tai stebintieji grda j∞ atgalios lazdomis ir pagaliais. Nòra kito Dievo, tik Alachas, “elgòtòs siaubingai”[3].

Yra ir toki˜, kurie tik apsimeta, bet i‰ ties˜ netiki. Tokiu bdu mano nusipelnysià gyvenimo aname pasaulyje, o elgiasi baisiau nei kvailiai ir paleistuviai.

Magrebe gyveno Ïmogus, vardu Ibn Hani[4], vienas puikiausi˜ poet˜, ypaã vertinamas Mu’izzo Abu Tamimo Ma’addi[5] panegyrikas. Kartà kreipòsi ∞ savo tarnà, ne‰ant∞ skòt∞ nuo saulòs:

Ar nesisuki su juo, kur tik jis pasisuktų –

Bekovodamas su žirgu taip krito Gabrielius.

Kitàkart, kai pats kalifas sustojo pailsòti Rakkadoje[6], taip tarò:

Rakadoje Jėzus apsistojo,

Ten Adomas ir Nojus buvojo,

Ir Alachas, kilnybių šaltinis,

Tik jis – pasaulį vėjas pūslioja.

O poetas, ‰aukiamas Ibn al-Kadi, pateikò Ibn Abu Amyrui[7], Andalzijos valdovui, taip prasidedanãias eiles:

Tik Tavo valia, ne likimo geismas,

Tu – vienintelis, visagalis teismas[8].

Ibn Amyras paneigò i‰sakytuosius dalykus ir ∞sakò poetà nuplakti bei i‰vyti.

Daugelis prie‰ mane jau pabròÏò, kad Al-HalladÏas[9] – tik apgavikas, , nepasiÏymintis nei protu, nei i‰mintim. O jei sufi sukdamiesi garbina j∞, tai – tik sav´s apgaulò.

Jei kalbòtume apie Ibn Abu Awnà[10], tai jis jau daug kart˜ keitò paÏiras. Varg‰el∞ apakino Abu DÏa'faras[11], neatsispyrò jo i‰kalbai; tas vyras sumanus amatuose, i‰kalbus poÏiriuose ir argumentuose, bet religijos reikaluose uÏsispyr´s lyg laukinis asilas, seka tuo, prie ko priprato.

Garbindami Dievà, kuo natraliausiai manome uÏsitikrinti sau apsaugà. Vaikai ima mokytis, klausydamiesi suaugusi˜j˜, o i‰girstieji mokslai ∞si‰aknija juose iki pat senatvòs. Eremitai ir pamaldieji meãetòse priima tikòjimà lyg kit˜ perduotà naujienà, neatskirdami tiesos skelbòjo nuo melo. Tie, kurie auklòjami Mag˜[12] ‰eimoje, patys tokiais taps, o sabòjieãi˜[13] palikuonys – pana‰iais ∞ sabòjieãius. Jei mudÏtahidai[14] nukrypsta nuo tradicij˜, tai kaip jiems gali sektis? Jei vadovaujamasi protu, jis numal‰ins i‰tro‰kusià Ïem´. Taãiau kur gi tie, kurie i‰tveria proto vie‰patavimà ir svidina suvokimà iki tobuliausio blizgesio? Deja! Tokio proto trksta daugumai po saule ir tiems, kurie jau seniai sutrnijo kapuose. I‰ties, apdovanotasis suvokimo gòrybe – vieni‰as savo bendrijoje.

Kartais sutinkame kok∞ Ïmog˜, sklaidant∞ i‰minãi˜ knygas ir sekant∞ pirmtak˜ pòdomis. Ms˜ nuomone, toks Ïmogus, i‰siskirdamas tamsiu protu, pritaria bjaurastims. Jei gali kà subjauroti – bjauroja, jei suvokia savo pareigas – lenkiasi j˜, lyg visas pasaulis stumt˜ j∞ praÏtin blogais ∞sitikinimais. Jei palieki jam uÏstatà – nei‰laiko, jei pra‰ai liudijimo – meluoja. Jei skiria ligoniui vaistus, o tie nepadeda, tai uÏmu‰a j∞ ÏodÏiais ar dvigubai apsunkina kanãias. Vienintelis tikslas – uÏsidirbti, nesvarbu, su protu ar be.

Toks uÏkròstasis netikòjimu skleidÏia j∞ tarp savo religini˜ bendraminãi˜ ir uÏkreãia grup´ i‰ vidaus baisiausia liga, apie tok∞ tai kalba garbioji Knyga:”kiekviena grupò tesidÏiaugia tuo, kà turi”[15].

Imamit˜[16] galia auga, o kai kurie pamaldiji mano tai esant neatleidÏiama kalte. Rengia posòdÏius, priversdami dalyvauti kitus, lyg noròdami pavergti protaujanãius, o patys, Dievas mato – eretikai ir sukãiai lyg besisukantys negrai!

Dedasi mutazilitais[17], o i‰ ties˜ netiki, kad Koranas buvo apreik‰tas. Tiki, kad j˜ Dievas iki paskutinio atomo nemirtingas ugnyje, nesvarbu – dinaras ar dirhamas. Tai nesulaiko nuo nuolatini˜ ir vis baisesni˜ nuodòmi˜, kurios panardins juos amÏinose liepsnose. Pasinòr´ sukãiavimuose ir nuodòmòse, noròt˜ nusimesti mirtin˜ nusikaltim˜ svor∞, pasiduoda fatalizmui. Dienà nakt∞ vis taip elgiasi, slòpdami, kad j˜ mokytojas mutazilitas ne‰varus kaip rankovòs kra‰tas ar rbo apaãia. J˜ pokalbiai – lyg tinklai, kuriais apraizgò ir pakeitò eili˜ kanonà.

Pasakojama apie tlà j˜ vadovà, garbingà ir sekamà asmen∞, nepasiÏymint∞ jokia i‰mintim. Sòdo gerti, o tàvakar paduota jiems stipri˜ gòrim˜. Kai iki jo atòjo taurò, i‰gòrò iki dugno ir dar pra‰ò vis˜ esanãi˜ liudinink˜ sekti jo atgaila.

Al-A‰‘ari[18], panagrinòjus ∞dòmiau, pasirodò esantis nusidòjòliu. Tebnie prakeiktas ir ramioje Ïemòje, ir danguje! Lyg paklyd´s piemuo, o aplink – vien tamsiausia tamsa, gena savo aveles, nekreipdamas dòmesio, kad prapuls dygliuotoj Ïolòj ar, dar baisiau, pateks vilkams ∞ nagus, tikra praÏtis! Paskendus tamsoje, tinkamiausia jam atrodò pra‰yti Dievo globos, sekant protòviais ir laikantis j˜ nustatyt˜ teisi˜:

Ne bedievis, tiki Dievą, mūsų Viešpatį,

Ne gyvulys, kur mirties valandos nežino.

·ios eilutòs ‰lovina varg‰us – bet ne tà, kuris juos sugundò. Trok‰ta atskleisti paslaptis, bet trksta jam Ïini˜ ir nesiseka.

·iitai tvirtina, kad Abd Allahas Ibn Majmunas al-Kaddahas[19], gim´s Bahiloje[20], buvo vienas ∞Ïymiausi˜ DÏa'faro Ibn Muhammado[21], amÏinà atils∞, bendraÏygi˜. Pasakojama apie daugyb´ dalyk˜, ∞vykusi˜ prie‰ jo atsimetimà. Pasakodami apie j∞, tli i‰minãiai taip man tarò: Abd Allahas Ibn Majmunas al-Kaddahas pasakojo mums apie graÏiausius savo gyvenimo ∞vykius prie‰ atsimetimà ir atsiminò tokias jo eiles:

Pilk man, Sanbarai[22], vyno lyg aukso,

Amžino gyvenimo nesulauksiu.

Tik pažvelk, šiitai atsiskyrę,

Dža’faras netikėliams kad viauksi.

Ir mane jis buvo paviliojęs,

Bet, išvydęs šviesą, atsigausiu.

Jam priskiriama ir tai:

Kartą Dža’farą sutikau pakely,

Pažinau apgaviką vylingą.

Iškilo aukštai, aukščiau už save,

Kitus – tik už vadžių kad lingu lingu.

Jei net po kankinio mirties baisios

Jo tiesos tiesios, o ne vingių vingiai,

Abu Bakras[23] nesisuktų piktai,

Umaras[24] negriaustų kalbų ringiais.

Atgal

[1] Nußayrıyya– viena iš radikaliausių šiitų grupių, susijusi su paskutiniaisias imamais; grupės pavadinimas kildintinas iš jos įkūrėjo Ibn Nußayro (m. 973) vardo, patys nusajritai vadina save alavitais.

[2] Trečiasis Gaznavidų dinastijos valdovas Ab‹u ¸al-Q‹asim Ma˛m‹ud (valdė 998 – 1030) įvedė islamą į Šiaurės Indiją; populiariai vadintas Machmudu iš Gaznos.

[3] Koranas, XIX sūra, 89 eilutė.

[4] Ibn H‹anı√ ¸al-Andal‹usı (apie 934-938 – apie 973) – ketvirtojo Fatimidų kalifo dvaro poetas, kilęs iš Jemeno beduinų genties Azd, kuri nuo ginčo tarp Ali ir Muawijos laikų rėmė šiitus.

[5] Al-Muﬁizz li-Dın Allh Maﬁadd (gimė 931, valdė 953 – 975), ketvirtasis Fatimidų kalifas, jo įsakymu įkurtas Kairas.

[6] Raqqda - miestelis netoli Kajruano Tunezijoje.

[7] Al-Manß‹ur bil-Lh, Europoje vadintas Almanzoru, vyriausiasis Umajadų kalifo teisėjas, viziris ir kariuomenės vadas, vėliau tapo visos musulmonų Ispanijos valdovu (976 – 1003).

[8] Vienintelis, Visagalis – Alacho vardai, minimi Korane (XII sūra, 89 eilutė).

[9] Al-˘all¸g (857 – 922) – musulmonų mistikas ir mistinės literatūros herojus, visiškos Dievo meilės pavyzdys, už ką buvo nuteistas mirti.

[10] Ibrhım Ibn Mu˛ammad Ibn A˛mad Abı ﬁAwn Ibn Hill Abı an-Naπm, rašytojas ir sekretorius, Aš-¯Samal∞nı mokinys, abu viešai pakarti už ereziją 933 metais.

[11] Ab‹u ∏aﬁfar Mu˛ammad Ibn ﬁAlì ¯Samalπnı (pakartas 933) – šiitų lyderis iš Irako.

[12] Maπ‹us - senosios Persijos religijos – zoroastrizmo - išpažinėjas, kai kurie musulmonų teologai kaltino ir persekiojo juos kaip pagonis.

[13] Sekta iš ˘arrn, garbinanti žvaigždes ir planetas, liturginė jų kalba – sirų, minimi Korane (II:62, V:69, XXII:17) ir drauge su žydais bei krikščionimis priskiriami prie „Knygos žmonių“, taigi, monoteistų.

[14] Muπtahid - mokytieji musulmonų teisininkai, ėmęsi naujų teisinio sprendimo būdų, apie kuriuos nekalbama Korane ir sunnoje (pranašo Muhammado tradicijoje).

[15] Koranas, XXX sūra, 32 eilutė.

[16] Gausiausia šiitų grupė, pripažįstanti dvylika imamų.

[17] Muﬁtazila - racionaliosios islamo teologijos kryptis VIII amžiuje. Religijos problemas šios krypties atstovai bandė aiškinti, remdamiesi logika ir protu, Koraną manė esant sukurtą, o ne amžiną, apreikštą Mahometui.

[18] Ab‹u ¸al-˘asan ﬁAlì Ibn Ism√ıl al-A¸sarı (873 Basroje – 935 Bagdade) – teologas, naujos teologijos krypties, pavadintos jo vardu, kūrėjas, priešinosi mutazilitams, badydamas sutaikyti mokslą su teologija.

[19] ﬁAbd Allh Ibn Maym‹un al-Qaddh (VIII a. II dalis) minimas dvylika imamų pripažįstančių šiitų raštuose – šeštojo imamo ∏aﬁfar aß-∑diq tradicijos perdavėjas.

[20] Bhila - vietovė Irake netoli Basros.

[21] Ab‹u ﬁAbd Allh ∏aﬁfar aß-∑diq (gimė Medinoje apie 700-703 metus, 765 metais nunuodytas kalifo al-Manß‹ur įsakymu) – hadisų perdavėjas, šeštasis šiitų imamas, paskutinysis pripažįstamas ir izmaelitų, ir dvylikos imamų šiitų.

[22] Tokiu vardu persų mistikoje vadinamas neįprasto grožio jaunuolis, pilstantis puotaujantiems vyną.

[23] Ab‹u Bakr (po 570 – 634) – pirmasis kalifas, eilėse pavadintas ﬁatıq - išlaisvintasis (nuo pragaro).

[24] ﬁUmar Ibn al-∫a††b (apie 581 – 644) – antrasis musulmonų kalifas.