Zbigniew Herbert

Kartus tulpi˜ kvapas

…galant tulip will hang down his head like to a virgin newly ravished…[1]

Robertas Herrickas       

1.

·tai vienos Ïmogi‰kos aistros istorija.

·iame pasakojime nebus nei didel∞ paupio miestà vòjais paleidÏianãio gaisro, nei skerdÏiam˜ beginkli˜, nei ryto ‰viesoje plytinãios lygumos, kur ginkluoti raiteliai susiremia su kitais raiteliais, kad dienos pabaigoj, po Ïudiki‰kos kovos, i‰ai‰kòt˜, kuris i‰ dviej˜ vad˜ uÏsitarnavo kuklià vietà istorijoje, bronzos paminklà ar, kai nesiseka, davò savo vardà kokiai ‰oninei gatvelei skurdo priemiestyje.

Ms˜ drama kukli, nepateti‰ka, toli nuo Ïinom˜ istorijos kraujo sraut˜. Nes viskas nekaltai prasidòjo nuo augalo, gòlòs, tulpòs, kuri – kaip sunku tai ∞sivaizduoti – sukòlò kolektyvinius ir nesuvaldomus geismus. Dar daugiau: besidominãiuosius tuo fenomenu labiausiai stebino faktas, kad anoji beprotystò apsòdo taupià, blaivià, darb‰ãià tautà. Klausiame: kaip atsitiko, kad paÏangioje Olandijoje, o ne kur kitur, tulpenwoede – tulpomanija pasiekò nerimà kelianãius màstus, sudrebino solidÏius tautinòs ekonomikos pamatus ir ∞traukò ∞ giganti‰kà azartà vis˜ visuomenòs sluoksni˜ atstovus.

Tli ai‰kina tai prieÏodÏiu tapusia oland˜ meile gòlòms. Pasak seno juoko: dama kreipòsi ∞ menininkà, pra‰ydama nutapyti jai ret˜ gòli˜ puok‰t´, nes nòra tokia turtinga, kad galòt˜ jas nupirkti. Tokiu bdu turòjusi atsirasti iki tol neÏinoma meno ‰aka. Verta pastebòti, kad anajai damai – naujo meno Ïanro inspiratorei, estetiniai motyvai visai nebuvo svarbs. Tai, ko i‰ties tro‰ko, buvo realiu objektu – Ïiedlapi˜ karna ant Ïalio stiebelio. Menininko darbas tebuvo pakaitalu, esanãi˜ daikt˜ ‰e‰òliu. Lygiai taip pat mylimieji, pasmerkti i‰siskirti, turi tenkintis mylimo veido atvaizdu. PradÏioje paveikslas rei‰kia tolimos, nepasiekiamos, prarastos realybòs ilges∞.

Yra ir kit˜ prieÏasãi˜, prozai‰kesni˜ ar visai Ïemi‰k˜, kurios, atrodo, pakankamai ai‰kina asmenin´ oland˜ silpnyb´ gòlòms. ·alis be ‰òlstanãios, gausios augmenijos, valdoma racionalios ekonomikos, stebino daugel∞ keliautoj˜, nesuradusi˜ net o‰ianãi˜ jav˜ lauk˜. Grdai importuojami i‰ uÏsienio. Îemòs maÏai, ji prastos kokybòs, o kaina visada labai i‰psta. Arealo diduma skirta ganykloms, o taip pat sodams ir darÏams. Pati ‰alies gamta vertò imtis intensyvios Ïemdirbystòs maÏo ploto dirvose.

Gamta meta Ïmogui ir estetin∞ i‰‰k∞. Todòl nesunku suprasti, kad tam tikra olandi‰ko kra‰tovaizdÏio monotonija vertò svajoti apie ∞vairià, margaspalv´, ne∞prastà florà. Galbt tai – snduriuojantis prarasto rojaus ilgesys, kur∞ viduramÏi˜ tapytojai vaizdavo roÏyno, sodo ar gòlyno pavidalu. AmÏina Ïaluma kaitina vaizduot´ labiau nei amÏinoji ‰viesa.

Jei palygintume pompasti‰kai puikius prancz˜ ar angl˜ magnat˜ sodus su olandi‰kaisiais, pastarieji i‰ties kukls. DaÏniausiai uÏima vos keliasde‰imties kvadratini˜ pòd˜ plotà, bet kiek augal˜, kokia tikslinga spalv˜ kompozicija; veja, nusòta saman˜ salelòmis, ∞vairiaspalvi˜ gòli˜ lysvòs, alyv˜ krmai, obelys – viskas padengta ornamentu – nyk‰tuki‰k˜ takeli˜ tinklu, i‰barstytu baltu smòliu.

Kiekvienas, net paprastas amatininkas trok‰ta gòlyno uÏ namo ir svajoja auginti graÏiausias, ne∞prastesnes nei kituose soduose roÏes, irisus, lelijas ir hiacintus. Tas gamtos garbinimas – lyg sen˜ vegetacijos kult˜ aidas – ∞gijo visas paÏangios meilòs savybes. Leidene, o ir kituose universitetuose, paskaitas skaitò ∞Ïyms augal˜ pasaulio Ïinovai, pavyzdÏiui, pranczas Lçcluse, vadinamas Clusiumi (apie j∞ kalbòsime vòliau), kuris 1587 metais ∞krò pirmàj∞ botanikos sodà.Kartu su kolonizatoriais ∞ tolimas ir pavojingas i‰vykas i‰siruo‰davo mokslininkai, trok‰dami paÏinti egzoti‰kos gamtos pàslaptis. O gausioji publika aistringai skaitò augal˜ sitematikos, anatomijos ir auginimo knygas. Tos turtingos literatros suma – nutuk´s, tritomis Jano van der Meurso veikalas bdingu pavadinimu Arboretum Sacrum.

Hagos muziejuje Mauritshuis kabo paveikslas Puok‰tò skliautinio lango fone, nutapytas puikaus gòli˜ menininko Ambozijaus Bosschaerto Senojo. Tas paveikslas vis versdavo mane sunerimti, nors puikiausiai suprasdavau, kad prieÏastis – ne pati tapybos tema. Kas gali intensyviau raminti ir kurti tyresn´ idil´ nei rafinuoto paprastum principu sudòtas roÏi˜, jurgin˜, iris˜ ir geguÏraibi˜ ry‰elis dangaus ir tolimo kaln˜ kra‰tovaizdÏio, tirpstanãio mòlynòje, fone?

Vis dòlto, pats temos traktavimas – stebinantis ir ‰iek tiek ne∞prastas. To paveikslo gòlòs – tylios gamtos tarnòs, beginklòs Ïavesio davòjos – puikuojasi, absoluãiai karaliauja, puãiasi taip intensyviai ir stipriai, kaip niekada anksãiau. Atrodo, kad ∞vyko svarbus ir lemiantis i‰silaisvinimo aktas. “Tylios gamtos tarnaitòs” atsisakò ornamento vaidmens – nebesimeilina, ne alpsta, o atakuoja Ïirovà savo i‰didÏia, noròt˜si pasakyti, sàmoninga individualybe. Lyg bt˜ antgamti‰kos ir ∞kyriai estinãios. Visa tai vyksta ne todòl, kad tapo mi˜ menininko vidaus bvi˜ i‰rai‰ka (kaip van Gogho SaulògràÏos), bet, atvirk‰ãiai, gòli˜ forma, spalva ir charakteris perteikti skrupulingai, smulkmeni‰kai ‰altu botaniko ir anatomo neutralumu. Tyra paveikslo ‰viesa “objektyviai” rei‰kia, kad menininkas atsisakò vis˜ chiaroscuro Ïavesi˜, tapybinòs hierarchijos, tai yra – neskandina vien˜ daikt˜ ‰e‰òliuose, o kit˜ nei‰ry‰kina ‰viesa. Puok‰t´ skliautinio lango fone galima palyginti su kolektyviniais Franso Halso portretais, kur svarbs asmenys neskiriami nuo nesvarbi˜.

Bosschaertas nutapò paveikslà apie 1620 metus, prie‰ savo mirt∞. Øvykiai, apie kuriuos noròtume papasokti, vyko keletà met˜ vòliau. Bet jau tame paveiksle galima ∞Ïvelgti artòjanãios audros poÏymius. Argi tos emancipuotos, dominuojanãios, agresyvios gòlòs, garsiai reikalaujanãios pasigòròjimo ir garbinimo – ne kokio ypatingo kulto pasirei‰kimas? Ø tai nurodo kad ir pati paveikslo kompozicija. Puok‰tò sudòta auk‰tame lange lyg ant altoriaus, i‰kylanãio vir‰ visos kompozicijos. Pagoni‰ka gòli˜ monstrancija.

Bosschaerto paveiksle – keletas nelaim´ lemianãi˜ tulpi˜.

2.

Visi‰kai nepana‰u ∞ tiesà, kad ligos turi savàsias istorijas, tai rei‰kia: kiekviena epocha turi savo apibròÏtas ligas, kurios tokia forma prie‰ tai nebuvo pastebòtos ir vòliau nebesugr∞Ïta btent tokia forma.

Troels-Lundas

Tulpò – Ryt˜ dovana, kaip ir daugelis kit˜ palaiming˜ ar nelaim´ atne‰anãi˜ dovan˜ - religijos, prietarai, gydanãios ir kvaitinanãios Ïolòs, ‰ventosios knygos ir antpuoliai, epidemijos ir vaisiai. Pavadinimas kil´s i‰ pers˜ kalbos ir rei‰kia tiurbanà. Sulton˜ rmuose kasmet bdavo rengiamos tulpi˜ ‰ventòs. Jà ‰lovino poetai Omaras Chajjamas ir Hafizas, minòjo Tkstanãio ir vienos nakties knyga – taigi, prie‰ atkeliaudama ∞ Europà, jau kelis ‰imtus met˜ buvo Ïinoma Rytuose.

Jos pasirodymas Vakaruose – diplomato nuopelnas. Anojo vardas – Ogieras Ghiselinas de Busbecqas, Austrijos Habsburg˜ pasiuntinys Suleimano Puikiojo dvare Konstantinopolyje. I‰silavin´s ir besidomintis pasauliu Ïmogus (i‰liko ∞doms jo kelioni˜ uÏra‰ai), tarnybos posto verãiamas, ra‰ò i‰samias diplomatines ataskaitas, bet daug entuziasti‰kiau kolekcionavo graik˜ rankra‰ãius, antikinius ∞ra‰us ir gamtinius objektus. 1554 metais i‰siuntò ∞ Vienà tulpi˜ sodinuk˜. Nekalta blogio pradÏia.

Nuo to laiko gòlò labai greitai i‰plinta Europoje. Konradas Gessneris, vadinamas vokieãi˜ Plinijumi, pirmà kartà moksli‰kai apra‰ò tà augalà veikale De Hortis Germaniae (1561). Tuo paãiu metu bankinink˜ Fuggier˜ ‰eimos sveãiai gòròjosi j˜ soduose Augsburge dar retos tuomet gòlòs lysvòmis, truput∞ vòliau ji atsiranda Pranczijoje, Nyderlanduose, Anglijoje, kur DÏonas Transcendentas, Karolio I sodininkas, gyròsi i‰augin´s 50 tulpi˜ veisli˜. Kur∞ laikà gastronomai bando paversti jà delikatesu ant i‰taigi˜ stal˜: Vokietijoje valgoma cukruota, Anglijoje – a‰tri, su alyva ir actu. Laimei, nepavyko ir niek‰i‰ka vaistinink˜ pastanga paversti tà augalà vaistu nuo viduri˜ ptimo. Tulpò i‰liko pati savimi – Gamtos poezija, jai svetimas vulgarus utilitarizmas.

Taigi, i‰ pradÏi˜ – monarch˜, auk‰tos kilmòs turtuoli˜ gòlò, labai vertinga, saugoma neprieinamuose soduose. AmÏininkai sukrò jai sielà – manò, kad i‰rei‰kia elegancijà ir rafinuotà susimàstymà. Net jos luo‰umas – bekvapi‰kumas – buvo manomas esant susilaikymo dorybe. I‰ ties˜, at‰iaurus groÏis, taip sakant, intraverti‰kas. Tulpò leidÏia gòròtis savimi, bet nesukelia audring˜ jausm˜ - geismo, pavydo, meilòs aistr˜. Gòli˜ povas. Bent jau taip ra‰ò dvari‰ki “sod˜ filosofai”. Istorija parodò, kad jie klydo.

Kaip visiems puikiai Ïinoma, dvar˜ skonis – uÏkreãiamas, juo seka net ir Ïemiausieji sluoksniai, baudÏiami uÏ tai Dievo bausme. XVII amÏiaus pradÏioje daugelis metra‰tinink˜ pastebi Pranczijoje pirmuosius mios tulpi˜ - taip pavadinus - kar‰tinòs poÏymius. 1608 metais tlas tapytojas atiduoda malnà uÏ vienintel∞ retos veislòs, vadinamos “Mere brune”, svognòl∞; vienas jaunavedys susiÏavi gav´s kraiãio i‰ uo‰vio vertingà sodinukà, pavadintà pagal progà “Mariage de ma fille”; dar kitas aistruolis nò nedvejojo i‰keisti klestinãios aludòs ∞ svognòl∞, kuris nuo to laiko nepernelyg rafinuotai vadinamas “Tulipe brasserie”.

Galima bt˜ pateikti daugiau pavyzdÏi˜ ir nesunkiai ∞rodyti, kad ten, kur atsiranda tulpòs, pastebimi vienas ar keli tulpomanijos atvejai. Bet tik Olandijoje ji ∞sigalòjo ir pasiekò epidemijos màstà.

PradÏia – neai‰ki, jà sunku tiksliai nustatyti laike ir erdvòje. Maro atvejis paprastesnis: vienà dienà ∞ uostà atplaukia laivas i‰ Ryt˜, dalis ∞gulos stipriai kar‰ãiuoja, kai kurie klejoja, kaktose – ai‰kiai matomi augliai. I‰silaipina, patenka ∞ ligonines, namus ir smukles. Pirmieji mirties atvejai, po to susirgusi˜j˜ ir po to paprastai mir‰tanãi˜j˜ skaiãius staiga ima didòti. Visas miestas, visa apylinkò, visa ‰alis apimta epidemijos. Mir‰ta kunigaik‰ãiai ir elgetos, ‰ventieji ir laisvamaniai, nusikaltòliai ir nekalti vaikai. ·itas mirties siautòjimas daÏnai ir smulkmeni‰kai apra‰omas jau nuo Tukidido laik˜.

Taãiau tulpomanija – ãia ir prasideda visi keblumai – dvasinis rei‰kinys, kitaip tariant, visuomenòs psichozò. Kaip ir kitos psichozòs – religinòs, karinòs, revoliucinòs ar ekonominòs, pavyzdÏiui aukso kar‰tinò arba Amerikos rink˜ krachas 1929 metais – nepaisant daugelio taikli˜ pana‰um˜, negali bti i‰ai‰kinta (o kaip gaila ) pasinaudojant uÏkreãiam˜j˜ lig˜ terminais. Mums trksta priemoni˜, matuojanãi˜ epidemijos sfer˜ kiekyb´, “uÏkreãiamumo” laipsn∞, mi˜ ir lengv˜ “susirgim˜” skaiãi˜, atskir˜ asmen˜, ∞traukt˜ ∞ manijà, “kar‰tinòs kreiv´”. Telieka ∞sijausti ∞ ∞vyki˜ atmosferà, atsargiai apra‰yti ir stebòti kai kuriuos spalvingenius ar bdingus atvejus.

Sunku pasakyti, kada tulpò pirmà kartà pasirodò Nyderlanduose, tikriausiai pakankamai anksti. Îinome, kad, pavyzdÏiui, 1562 metais Antverpeno uoste priimtas tulpi˜ svognòli˜ krovinys. Domòjimasis ta gòle suintensyvòjo keliasde‰imt met˜ vòliau ir, tikriausiai, buvo aidas tos mados, kuri vie‰patavo karali˜, ypaã prancz˜, dvaruose.

XVI-o ir XVII-o amÏi˜ sandroje ∞vyko tai, kas apgaulingai teatrodo esàs nereik‰mingas kriminalinòs kronikos atvejis, o i‰ ties˜ – pirmoji tulpomanijos aprai‰ka oland˜ Ïemòje. Jau minòtasis Carolus Clusius, botanikos profesorius garsiame Leydeno universitete (prie‰ tai uÏòmò imperatori‰k˜j˜ sod˜ direktoriaus pareigas Vienoje) – gerai Ïinomas mokslininkas, bet plepus ir gal net ‰iek tiek tu‰ãias Ïmogus. Vos tik pasitaikius progai, pasakodavo ir universiteto kolegoms, ir atsitiktiniams klausytojams apie auginamus augalus. DaÏniausiai labai entuziastingai ir neslòpdamas pasididÏiavimo kalbòdavo apie tulpes, kuri˜, kaip pats tvirtino, nebt˜ main´s ∞ jokius pasaulio turtus. Mokslininkas tikriausiai nesuvokò, kad tai – tikr˜ tikriausia provokacija. Vienà, tarkime, tamsià nakt∞ neÏinomi asmenys ∞sibrovò ∞ universiteto sodus ir pavogò Clusiaus tulpes. Vagys turòjo bti pakankamai moksli‰kai i‰silavin´, nes j˜ grobiu tapo tik labai retos ir vertingos veislòs. Surg´s botanikas pametò tà augalà iki gyvenimo pabaigos.

Visa ta istorija primena pasakà apie burtininko mokin∞. Staiga ∞vyko transmutacija: kantri˜ mokslini˜, taigi nesavanaudi‰k˜ studij˜ objektas tapo kvaitinanãi˜ finansini˜ transakcij˜ objektu. Btinai noròt˜si paklausti – kodòl btent tulpò, o ne kokia kita gòlò virto beprotystòs prieÏastimi?

Buvo keletas prieÏasãi˜. Jau minòjome, kad tulpò – aristokrati‰ka ir vertinama gòlò. Kokia palaima turòti tai, kuo didÏiuojasi monarchai Be snobi‰k˜ prieÏasãi˜ buvo ir, taip sakant, grynai gamtini˜… Tulpi˜ auginimas nesukeldavo dideli˜ problem˜ ar nesklandum˜. Dòkinga, lengvai priÏirima gòlò. Kiekvienas, nors paties maÏiausio Ïemòs sklypo savininkas galòjo atsiduoti tai aistrai.

Oland˜ soduose siautòjo tam tikra viruso r‰is, kuri sutekdavo tulpòs Ïiedlapiams fantasti‰kas karpyt˜ ir klostyt˜ lap˜ formas. Greit i‰mokta pasinaudoti ‰ia patologija.

Gal˜ gale – kas ypaã svarbu ms˜ svarstymams apie gamtines tulpomanijos prieÏastis – jokia kita gòlò neturi tiek daug veisli˜. Vyravo ∞sitikinimas, kad augalo bdas ypatingas: anksãiau ar vòliau ji spontani‰kai, be Ïmogaus pagalbos, mutuoja, keisdama formas ir spalvas. Buvo kalbama, kad gamta pamògo tà gòl´ ir ja be atvangos ÏaidÏia. Îemi‰kai kalbant, tai rei‰kò, kad tulpòs svognòlio pirkòjas tapdavo lo‰ianãiuoju loterijoje. Akla laimò galòjo atne‰ti jam didelius turtus.

Pirmojoje XVII amÏiaus pusòje olandai didÏiavosi trimis dalykais: galingiausiu nenugalimu laivynu, “saldesniais nei kitur laisvòs vaisiais” ir – jei viename sakinyje galima derinti svarbius ir nereik‰mingus dalykus – maϘ maÏiausiai keliais ‰imtais tulpi˜ veisli˜. Atrodò, kad net Ïodynas atsilieka nuo gamtos trutingumo. Anuomet penkios veislòs vadinosi “Stebuklas”, keturios – “Smaragdas”, net trisde‰imt – “Tobulybòs pavyzdys” (tie ÏodÏiai i‰ties buvo pernelyg daÏnai naudojami semanti‰kai). Apdovanotieji fantazija krò poeti‰kus pavadinimus – “Karali‰kasis agatas”, “Diana”, “Arlekinas”, o neturintieji vaizduotòs ∞vardydavo savo egzempliorius paprasãiausiai “Margasis”, “Mergelò”, “Raudonai geltonas”. Kad bt˜ i‰spr´stos didòjanãios problemos, pasitelkti net kariniai laipsniai, ∞kinkyta istorija, todòl turime “Admirolà van Enckhuysenà”, “Generolà van Eyckà” ir daugel∞ kit˜, o tlas gudrus augintojas nusprendò dràsiai nugalòti, pavadindamas savàjà veisl´ “Generol˜ generolu”. Îinoma, yra ir “Karalius”, “Vicekaralius”, “Kunigaik‰tis”, lyg visà tà su chaosu ribojant∞ ∞vairumà bandyta suvaldyti aristokrati‰kai karine tvarka.

Beribò tulpi˜ veisli˜ daugybò, kurias i‰vesta Olandijoje, kòlò pasigòròjimà ir apkvai‰imà, bet ãia gldòjo katastrofos pradÏia. Jei ÏaidÏiama tik keliomis kortomis, Ïaidimas tampa prasãioki‰kai banalus ir greitai baigiasi; jei Ïaidòjai turi, tarkime, keletà kaladÏi˜, atsiranda komplikuot˜ kombinacij˜, i‰mintingos strategijos, balansuotos rizikos ir klasting˜ metod˜ galimybòs. Pana‰iai ∞vyko su tulpe; tereikòjo susitarti, kurios veislòs taps “àsais”, o kurios – “smulkme”.

Tai – labai supaprastinta schema, pirmasis bandymas priartòti. Îaidimo elementai, Ïinoma, svarbs, taãiau tulpomanija – sudòtingesnis rei‰kinys. Lemiantis ir svariausias – ekonominis problemos aspektas. Kitaip tariant, gamtos tvarka pajungta rinkos dòsniams, o tulpòs prarado gòli‰kàsias ypatybes ir Ïavesius, bly‰ko, neteko spalv˜ ir form˜, tapo abstrakcija, pavadinimu, simboliu, i‰keiãiamu ∞ tam tikrà sumà pinig˜. Tada atsirado sudòtingos lentelòs, kur veislòs buvo surikiuotos pagal kintanãià j˜ rinkos vert´, tarsi vertybiniai popieriai ar valiut˜ kursai. I‰mu‰ò didÏiosi˜j˜ spekuliacij˜ valanda.

Per visà tulpomanijos laikotarp∞ - keliasde‰imt met˜ - t˜ kainora‰ãi˜ vir‰nòse kaip nejudanti saulò zenite vis i‰likdavo “Semper Augustus”. Pats niekada nemaãiau. Veltui ie‰kotumòte jos gòli˜ parduotuvòse, kurios, kaip ir kitos ms˜ parduotuvòs, tepardavinòja standartines roÏes, standartinius kiau‰inius, standartinius automobilius. Esu kaltas. Jei bãiau lank´s botanikos sodus taip pat uoliai kaip muziejus, gal btume susitik´. O vis dòlto Ïinau tà tulp´ i‰ sen˜ spalvot˜ raiÏini˜. Ji i‰ties nuostabi, rafinuota ir paprasta spalv˜ dermò. Îiedlapiai idealiai balti, i‰ligai j˜ - deganãio rubino gyslelòs, taurelòs dugne – mòlis, giedro dangaus atspindys. Nuostabus egzempliorius, bet kaina, kurià pasiekò “Semper Augustus” – penki tkstanãiai florin˜ (tiek pat kainavo namas su dieliu sodu) – sukelia nerimo ‰iurpul∞. PralauÏtos sveiko proto uÏtvankos. Nuo ‰iol vaik‰tinòsime klampiose ligotos vaizduotòs, kar‰tligi‰ko noro pasilepnyti, apsòst˜ iluzij˜ ir karãi˜ nusivylim˜ lankose.

Bdavo ir transakcij˜, sudarom˜ tik natra, o tai dar ai‰kiau atskleidÏia beprotybòs màstà. UÏ “Vicekaraliaus” svognòl∞ (o jis tebuvo vertas pusòs “Semper Augustus”) mokòta natra:

2 veÏimus kvieãi˜,

4 veÏimus rugi˜,

4 riebius jauãius,

8 riebias kiaules,

12 riebi˜ avi˜,

2 statines vyno,

4 statinaites geriausiojo alaus,

1000 svar˜ srio

ir prie t˜ gòrim˜, valgi˜ ir riebal˜ dar pridedama lova, drabuÏiai ir sidabro taurò.

Tulpomanijos pradÏioje kainos vis kilo ir, makleri˜ kalba tariant, “gòli˜ rinkos” tendencijos i‰kart buvo “palankios”, vòliau “gyvos” ir net “labai pagyvòjusios”, kol gal˜ gale, o ∞vyko visa tai labai greitai, tapo sveiko proto visi‰kai nevaldoma euforine bsena.

Vis gilòjo praraja tarp realios svognòlio kainos ir tos, kuri uÏ j∞ mokòta. O mokòta noriai, dÏiugiai, lyg nujauãiant artimà laimòs ‰ypsenà. Dauguma ∞velt˜j˜ ∞ tulpomanijà Ïaidò su akcij˜ kain˜ kilimu, ∞sitikin´, kad pelno konjunktra – amÏina (argi neprimena paÏangos ‰alinink˜?), kad ‰iandien nupirktas svognòlis rytoj, o vòliausiai poryt pabrangs dvigubai. Tos fantasti‰kos spekuliacijos, jei traktuotume jas rimtai, be ironijos (nes istorijos “senatvò” nesuteikia toki˜ teisi˜) nurodo ∞ gilesnius klodus – tarkime, senà Ïmonijos mità apie stebuklingà gausòjimà.

Îemi‰k˜ kategotij˜ ‰viesoje visas reikalas atrodo taip: pardavòjai visi‰kai neatsiÏvelgdavo ∞ pirkòj˜ galimybes, o pastarieji prarado savisaugos instinktà ir nebesuvokdavo savo galimybi˜. Visiems Ïinoma euforijos nuotaika, lydinti didÏias rinkos operacijas, tulpomanijos atveju tapo kaÏkuo svarbesniu, patologi‰kesniu nei vien tik “nuotaika”.

Psichinòs ligos, vadinamos manijos terminu, turi vienà bendrà bruoÏà. Tos negalios apimti asmenys daÏnai kuria nepriklausomus chimeri‰kus pasaulius, valdomus ypatingomis taisyklòmis. Ms˜ atveju tai – lyg milÏini‰ka gòli˜ loterija, visi Ïaidòjai laukia pagrindinio laimòjimo. ÎaidÏiama ne tuo tikslu i‰sinuomuotoje saloje, o ‰alyje, kur pagrindinòs dorybòs: apdairumas, santrumas ir – pajògumas sumokòti. Miesãioni‰ku i‰skaiãiavimu pagr∞sta sistema negalòjo egzistuoti kartu su finansinòmis fantasmagorijomis. Ne∞manoma buvo i‰vengti geism˜ pasaulio susidrimo su kasdiene tikrove, o jis, kaip kad atsitinka tokiais atvejais – skaudus.

Vertòt˜ pamàstyti, kaip, kur ir kokiems socialiniams sluoksniams dalyvaujant vykdavo tulpi˜ svognòli˜ spekuliacijos. Pana‰iausias ∞ tiesà atsakymas: tai vyko uÏ normalaus ekonominio gyvenimo rib˜, jei ne, taip sakant, tamsiuose jo uÏkaboriuose. Keletà kart˜ minòjome birÏà, bet jos nereikòt˜ suprasti paÏodÏiui. Niekada nebuvo ir negalòjo bti jokios oficialios tulpi˜ birÏos, nes ta institucija pagr∞sta vie‰umu, leidÏia veikti ribotam skaiãiui ∞galiotini˜, o transakcij˜ duomenys pateikiami visiems besidomintiesiems.

Îinome, kad nevaldoma tulpi˜ prekyba parpo sunerimusiai valdÏiai. I‰leisti potvarkiai, privalantys jei ne eliminuoti, tai jau bent apriboti tà pavojingà socialin∞ rei‰kin∞. Nedaug tepadòjo, tiksliau sakant, pasekmòs buvo prie‰ingos uÏmaãioms. Gaival˜ ne∞manoma nutildyti ‰velniu ∞tikinòjimu.

·alis kar‰ãiavo. Kas atsimena karà, gerai Ïino, kad fantasti‰kiausia nepagr∞sta informacija gali perkelti Ïmones i‰ nevilties dugno ∞ svaiginanãias optimizmo ir apgauling˜ vilãi˜ auk‰tumas. Îinios apie staigius praturtòjimus i‰ tulpi˜ plito Ïaibo greiãiu. Tlas Amsterdamo gyventojas, teturintis maÏà sodel∞, per keturis mònesius uÏdirbo 60 tkstanãi˜ florin˜, turtà, kurio nò nesapnavo tas vidutini‰kas pirklys, pasiek´s darbingo gyvenimo vidur∞. Arba kaÏkoks anglas, visai nieko nesuprantantis apie gòles, palanki˜ spekuliacij˜ bdu sugebòjo uÏdirbti 5000 svar˜. I‰ties, reikia stoi‰ko charakterio, kad galima bt˜ atsispirti toms pagundoms.

Viskas vyko neoficialiai ir plito lyg uÏkreãiama liga – btent todòl vis labiau gundò ir surinkdavo nauj˜ pasekòj˜. Lyg prohibicijos laikotarpiu: net santrs alkoholini˜ gòrim˜ mògòjai rei‰kia savo laisv´ gerdami daugiau.

Nòra, Ïinoma, joki˜ statistik˜, pateikianãi˜ skaiãius, kiek asmen˜ buvo ∞sivòl´ ∞ tulpomanijà. Vienok labiausiai pana‰u ∞ tiesà, kad kad j˜ buvo de‰imtys tkstanãi˜. O svarbiausia, kad ne∞manoma j˜ vis˜ susieti su kokia nors viena socialine grupe. Turtingi ir varg‰ai, pirkliai ir audòjai, mòsininkai ir studentai, tapytojai ir Ïemdirbiai, durpi˜ kasòjai ir poetai, miest˜ valdininkai ir sendaikãi˜ pardavòjai, jreiviai ir pasiturin´ios na‰lòs, vis˜ gerbiami asmenys ir vagys. Net vis˜ dvide‰imt keli˜ tikòjim˜ atstovai kartu dalyvauja tose lenktynòse paskui fortnà.

Îinoma, varg‰ai rizikuoja labiau, net viskà. Skaitydami tekstus, kad tlas vagi‰ius, ∞trauktas ∞ spekuliacij˜ skur∞, paliko ten savo ∞rankius, suvokiame padòties pavoj˜. Pamokslininkai laido Ïaibus i‰ sakykl˜ ∞ tvirkstanãià tulpomanijà, bet patys, kaip teigia pikãiurnos, paslapãia sprsta ∞ kitus miestus, kad galòt˜ atsiduoti nuodòmingàjai aistrai be nepageidaujam˜ liudinink˜.

Palikime ramybòje pastorius. Jie vis kaip nors pasiteisins Paskutiniojo Teismo dienà. Gòda, kad buvo ∞traukti vaikai. Kadangi Ïaidimo sòkmò priklausò ir nuo kuo i‰samesnòs informacijos rinkimo (transakcij˜ kainos ir vietos, konjunktros fluktuacija arba, paprasãiau kalbant, kokius tulpi˜ svognòlius kaimynas i‰sine‰ò uÏ dirÏo ir uÏ kiek juos pardavò tavernoje “Po bliaunanãiu asilu”) – visa tai turòdavo suÏinoti paauglys, atliekantis negarbingas ‰nipo pareigas.

Kar‰tinò, kliedesys ir nemiga. Nemiga, nes daugelis tulpi˜ transakcij˜ atliekama nakt∞. Aktyvus dalyvavimas spekuliacijose daÏnai suòsdavo keliasde‰imt valand˜ per parà ir buvo nesuderinamas su kita, produktyvesne veikla. Tulpi˜ augintojai gyveno lyg ‰yk‰tuoliai ant aukso mai‰o. Soduose ∞rengiamos i‰radingos alarmini˜ varpeli˜ sistemos, Ïadinanãios savininkus, jei prie brangi˜j˜ lysvi˜ priartòt˜ nepageidaujami sveãiai.

Epidemin∞ tulpomanijos pobd∞ atskleidÏia milÏini‰kas jos apimtas plotas. Pasirei‰kò ne tik tradiciniuose sodininkystòs rajonuose, pavyzdÏiui Haarlemo apylinkòse, bet ir Amsterdame, Alkmaare, Hoorne, Enkhuizene, Utrechte, Rotterdame – visose didesnòse Olandijos gyvenvietòse. Ten buvo daugiausiai auk˜. Tulpomanijos bacilos klaidÏiojo visur ir gròsò visiems. Lengva nugalòti regimà prie‰à: tereikia uÏdaryti miesto vartus, o ant sien˜ paskeisti dràsius gynòjus…

Taãiau yra kaÏkas, kà vadiname proto jòga ir btent ji tampa (ne visada) ginklu, nukreiptu ∞ siautòjanãias irracionalias jògas. Gerai Ïinome, kad Olandija – skaitytoj˜, i‰minting˜ autori˜, i‰silavinusi˜ knyg˜ pardavòj˜ ir ‰viesi˜ leidòj˜ ‰alis. Anuometiniai ∞vykiai greit atsidurdavo spaudoje – ar tai bt˜ rimti politiniai bei religiniai ginãai, ar tulpomanijos reikalai, kuri˜ màstas nedavò ramybòs blaiviesiems pilieãiams, ar‰iai besispiriantiems ir protestuojantiems. Valstybò liberali, visuomeninòs nuomonòs ∞vairios, taigi leidÏiami ir proto balsu paremti ra‰tai, ir visi‰kai kitokie laikra‰tpalaikiai, savoti‰ki praktiniai ∞vadai ∞ tulpi˜ spekuliacij˜ taisykles, klaid˜ prolegomenai, savamoksliai, patariantys, kaip tapti beproãiu.

Visur vie‰patavo metodai ir net ritualai. Vienas autorius pataria, kad jei kam nors pavyko i‰auginti neÏinomà tulpi˜ veisl´, turòt˜ elgtis taip: tuoj pat (laikas skubina, nes gal kam kitam pavyko toks pats triukas) eiti pas profesional˜ sodininkà, ne paãiam, su paÏ∞stamais, draugais ar net atsitiktiniais sutiktaisiais. Tikslas ai‰kus: suteikti ∞vykiui kuo didesn´ publicity. Pas anàj∞ sodininkà - organizuoti pasitarimà, kurio metu kiekvienas dalyvis pasisako apie naujàj∞ botanikos apsirei‰kimà. Lyg auk‰tieji baÏnytiniai pasitarimai, svarstantys tikr˜ ir melaging˜ stebukl˜ problemas.

Kita, labai svarbi dalis – taip sakant, komparatyvistika, naujosios veislòs palyginimas su senosiomis. Jei ji bent kiek pana‰i ∞ kok∞ Ïinomà “Admirolà”, bet ne tokia puiki, reikòt˜ jà kukliai pavadinti “Generolu”. Krik‰to paprotys ypatingai svarbus. Tulpò tampa asmenybe arba, Ïemi‰kiau kalbant, pasinaudojant birÏos terminologija, leistinu vertybiniu popieriumi. Gal˜ gale privaloma visus dalyvius pavai‰inti geru vynu, nes jie skleis Ïinias apie gimimà ir skelbs naujosios r‰ies groÏ∞.

Tulpi˜ svognòli˜ transakcijos vykdavo alaus, kaduginòs ir avienos tvaike, tai rei‰kia smuklòse, uÏeigose, tavernose. Kai kuriose bdavo ∞rengiami btent tam skirti kambariai. Tarsi klubai ar didelòs, gerai besimaskuojanãios birÏos padaliniai. Vyko ar‰i kova dòl kiekvieno vertingo svognòlio. Jei varÏydavosi keletas pirkòj˜, norintysis laimòti pridòdavo prie ir taip pernelyg didelòs sumo dar ir karietà bei porà Ïirg˜.

Visa ‰alis padengiama Ïinom˜ ar neÏinom˜, slapt˜ ir beveik vie‰˜ azartini˜ tulpi˜ “lindyni˜” tinklo. Jokios demoni‰kos jògos, tik paprastos kiekvieno “didÏio Ïaidimo”, nepataisomo ∞proãio taisyklòs - ∞traukti ir paÏaboti kuo daugiau asmen˜. Kadangi beprotybòs ne∞manoma pai‰kinti logi‰kai, reikia gintis stipria statistika – taip daro visi ar beveik visi, o ypaã – politikai. Eliminuoti ir naikinti stovinãiuosius ‰alia, Ïvelgianãius kriti‰kai ir prastinanãius Ïaidimà. Tulpi˜ maniak˜ pasaulis siekia tapti visaapimanãiu.

Kaip tai vykdavo i‰ ties˜? Dokumentas i‰ literatros srities, taãiau patikimas sutekia vertingos informacijos apie nauj˜ pasekòj˜ verbavimà. Kalbasi du draugai. Pirmasis – Pieteris – patyr´s spekuliantas, antrasis – Janas – atlieka “kvailelio” vaidmen∞.

Pieteris: Labai man patinki. Todòl noròãiau pasilyti tau pelningà reikalà. Nesiekiu naudos, elgiuosi draugi‰kai.

Janas: Ødòmiai klausau, mielasis.

Pieteris: Turiu “Arlekino” tulpòs svognòl∞. Puiki veislò ir auk‰tai vertinama rinkoje.

Janas: Niekada gyvenime nesidomòjau gòlòmis. Neturiu net sodo.

Pieteris: Nieko tu nesupranti. Pra‰au, i‰klausyk man´s, nepertraukinòk, nes, kas Ïino, gal ‰iandien laimò beldÏiasi ∞ tavo duris. Galiu t´sti?

Janas: Taip, taip, Ïinoma.

Pieteris: “Arlekino” svognòlis vertas ‰imto, o gal net daugiau florin˜. Vardan ms˜ tyros, kaip jau minòjau, draugystòs atiduosiu j∞ tau uÏ penkiasde‰imt florin˜. Be joki˜ pastang˜ ‰iandien gali uÏdirbti daug pinig˜.

Janas: I‰ties, nuostabus pasilymas Gyvenu, o taip dar nebuvo nutik´. Tik pasakyk man, pra‰au, kà su tuo “Arlekinu” turiu daryti. Negi i‰eisiu ∞ gatv´…

Pieteris: Atskeisiu tau visà paslapt∞. Gerai ∞sidòmòk. Ko taip krataisi?

Janas: Klausau, tik galvoje mai‰atis.

Pieteris: Padaryk taip, kaip pasakysiu: eik ∞ uÏeigà “Po litu”. Paklausk ‰eimininko, kur renkasi tulpi˜ pirkliai. Øeik ∞ nurodytà kambar∞. Tada kas nors storu balsu atsilieps (bet nesileisk sutrikdomas): “Svetimas ãionai”. Atsakydamas privalai sukudakuoti kaip vi‰ta. Nuo tos akimirkos tapsi pirkliu.

Tesaugo Dievas kalvini‰kà Jano sielà Skiriamòs su juo ant farso slenksãio, vos Ïingsnis iki tragedijos. Tolesn∞ jo likimà gaubia migla. Cituotame pasakojime gldi menka viltis, kad lemiamà momentà jam pavyko tapti tulpi˜ birÏos rykliu. Atrodo, jam skirtas aukos vaidmuo.

Svarbi dar viena smulkmena. Nauj˜ tulomaniak˜ ∞vedimas ∞ bizn∞ primena tam tikrus standartus. Net ir atsargiai analizuojant, primena inicijacij˜ ritualus. Ai‰ku, mason˜ loÏòs surengdavo pompasti‰kesnius ir geriau paÏino ezoterikos srit∞.

Manija – pakili dvasios bsena. Jos nepatyrusieji – skurdesni. Tam tikromis aplinkybòmis ji vertinga. NeÏinomasis, nes nei poetas, nei tapytojas, nei valstybòs vyras, o tik paprasta Ïmogelis sentimentaliai dsauja tulpomanijos laik˜. Vardu Waermondtas, vis dirbo toje paãioje tavernoje makleriu. Pertraukose tarp transakcij˜ “skanavau keptos mòsos ir Ïuv˜, taip pat vi‰t˜ ir ki‰ki˜, net subtili˜ pa‰tet˜. Uïgerdavau vynu ir alumi nuo pat ryto iki treãios ketvirtos nakty. I‰sine‰davau ki‰enòse daugiau pinig˜ nei turòdavau dienos pradÏioje”. Tikra ·larafija – soãios tinginystòs ‰alis.

3.

La maladie infectuese tend à la fois à se perpetuer et, pour assurer cette perpetuité, à se modifier suivant les circonstances.[2]

Charles Nicolle

Aktyviausias tulpomanijos laikotarpis – nuo 1634 iki 1637 met˜. 1637-˜ met˜ Ïiemà uÏgriuvo krizò; visas i‰galvotasis pasaulis pavirto griuvòsiais. Jei kam nors pavykt˜ atkurti “tulpomanijos kar‰tinòs kreiv´”, pasirodyt˜, kad ji skaudÏiai primena sunkia uÏkreãiama liga serganãio paciento temperatros lapel∞ - linija greitai auga, kur∞ laikà i‰lieka pastovi auk‰tai, o gal˜ gale staiga krenta.

Noròt˜si paklausti – kokia lemtis ar nenumaldoma ∞vyki˜ logika privertò tai ∞vykti btent anà 1637-˜ met˜ Ïiemà? Atsakym˜ daug, tai – galas.

Kai kurie mano, kad nugalòti tulpi˜ epidemijà padòjo sveikoji oland˜ visuomenòs dalis. Jie sukrò sanitarin´ juostà, uÏtvòrò kelià plintanãiai ligai. Buvo ir toki˜, kurie darbais prie‰inosi tulpomanijai. Opozicija turòjusi bti gana stipri, jei iki ‰i˜ dien˜ i‰liko daugybò anuometini˜ bro‰ir˜, ra‰t˜, gatvòs pamflet˜, satyr˜ ir raiÏini˜, negailestingai pa‰iepianãi˜ nelaiminguosius maniakus. ·nekamoji kalba pavadino juos “apgobtaisiais”, taigi kvailiais. Dvasios ligoniai anuomet slòpò veidus po gobtuvais – savoti‰kas sveikosios tautos dalies “vaizdinio” saugojimo bdas.

Hendrickas Potas, grupini˜ portret˜, religini˜ paveiksl˜ ir Ïanrini˜ scen˜ tapytojas, prisidengdamas permatomu alegorijos ‰ydu, savo veikale Kvaili˜ veÏimas parodò manijà, aplankiusià jo ‰al∞. VeÏime atpaÏ∞stame Florà, laikanãià rankose tris brangiausias tulpi˜ veisles – “Semper Augustus”, “Generolà Bol∞” ir “Admirolà Hoornà”. Paskui gamtos globòjà seka penkios simbolinòs figros – Sukãius, Trok‰tantysis Praturtòti, Girtuoklis ir dvi damos: Tu‰ãia Viltis ir Skurdas. Paskui veÏimà lekia minia Ïmoni˜, ‰aukdami: “Mes irgi norime parduoti savo tulpes”.

Nesuskaiãiuojama daugybò istorij˜, anegdot˜ ir juok˜ liudija, kad tulpomanijà pakeitò tulpofobija, ar‰i tos nekaltos gòlòs neapykanta. Ji visi‰kai nenusipenò nei beproti‰ko garbinimo, nei beribòs paniekos. Bet juk kalbame apie siautòjanãi˜ aistr˜ laikus. Kalbama, kad btent Leydeno universiteto dòstytojas, ir ne koks teologas, o botanikos profesorius Forstius, kur tik pamat´s tulp´, puldavo jà naikinti lazda, tokiu nei‰rankiu bdu i‰ mokslininko tapdamas inkvizitoriumi ir moralistu.

Forstiuso lazda neturi stebukling˜ gali˜, ir net negailestingiausi pamfletai negalòjo suvaldyti siautulio. Buvo ir tvirtinanãi˜j˜, kad mirtinà smg∞ tulpomanijai sudavò valdÏia, i‰mintingi jos potvarkiai ir dekretai. Visiems buvo ai‰ku, kad situacija rimta ir negalima jos stebòti pasyviai, nes joki˜ taisykli˜ nevaldomos spekuliacijos gròsò tautinòs ekonomikos pagrindams.

Daugelis institucij˜, nuo gòlinink˜ cech˜ iki Generalini˜ Luom˜, taigi parlamento, nusprendò atakuoti beprotyb´. Pabiro neryÏtingi ir neveiksmingi potvarkiai bei ∞sakymai, kol 1637-˜ met˜ baland∞ Luomai i‰leido drasti‰kà ∞sakymà, panaikinant∞ spekuliacines sutartis ir nustaãius∞ didÏiausià leistinà tulpòs svognòlio kainà. 50 florin˜. “Semper Augustus” tebuvo vertas vienos ‰imtosios savo nesenos rinkos kainos. Greita ir nelaukta rm˜ revoliucija, lyg imperatorius bt˜ nuverstas nuo sosto.

Reikòt˜ pagirti ir teisingai ∞vertinti valdÏios pastangas nugalòti tulpomanijà, jos rpest∞ dòl pilieãi˜ likimo ir turt˜. Vis dòlto atrodo, kad dauguma tyrinòtoj˜ klaidingai priskiria jai lemiant∞ vaidmen∞. I‰ patirties Ïinome, kad visokiausi draudimai ir prohibicijos ∞gyvendinami atvirk‰ãiai, ir dar staigaus, tarkime, narkomanijos pamòjimo atvejais. Nuo rojaus laik˜ draudÏiam˜ vaisi˜ geidÏiame labiausiai.

Generaliniai Luomai pernelyg vòlai apsisprendò, manija jau vos ruseno. Lyg gydytojai tart˜si prie nebepagydomo ligonio lovos, arba, pasinaudojant tauromachijos Ïodynu, coupe de grace. Nieko nebebuvo ∞manoma i‰gelbòti.

Esame ∞sitikin´, kad tulpomanijà ∞veikò jos paãios beprotybò. ·ià tez´ paremianãi˜ duomen˜ suteikia kintanãi˜ tulpi˜ birÏos nuotaik˜ nagrinòjimai. Euforinio pakilimo metu spekuliant˜ pelnai milÏini‰ki, bet ne visada – apyvartine valiuta, grynaisiais, o kreditu. “Semper Augustus” veislòs savininkas vis˜ manomas esant turãiumi, todòl galòjo skolintis ir taip daÏniausiai elgdavosi. Pami‰usio greiãio birÏos apyvartos vis beprotòjo. Parduodami nebe svognòliai (j˜ kaina sutartinò, vis tolstanti nuo tikrovòs ir sveiko proto), bet svognòli˜ pavadinimai, tarsi akcijos, keisdavo savininkus de‰imtis kart˜ per vienà dienà.

Kainos augo, manyta, kad augs be galo, tokia jau manijos logika. Daugelis apdairi˜j˜ kaupò savo “vertybes”, ruo‰damiesi i‰leisti jas ∞ rinkà palankiausiu momentu. Apdairieji – kaip daÏniausiai nutika jausmingiesiems azarto pinklòse – prarado daugiausiai. Jau 1636 metais tikòjimas ‰viesia tulpi˜ ateitimi sutriko. Pasitikòjimo ir ve‰li˜ iluzij˜ griuvòsiai. Vis didòjo tulpi˜ pasila, o paklausa miai maÏòjo. Visi jau tenoròjo parduoti, o dràsi˜j˜ rizikuotoj˜ nebebuvo. Tà tulpomanijos faz´ taikliai parodo Hendrickas Potas. Ai‰kus tampa bevilti‰kas minios, lekianãios paskui Floros veÏimà, riksmas.

Krizò prasidòjo anksãiau nei ∞siki‰o valdÏia. 1637 met˜ sausio 3-ià dienà, beveik keturis mònesius prie‰ Generalini˜ Luom˜ dekretà, tlas Amsterdamo sodininkas pusvelãiui nusipirko vertingà tulpòs svognòl∞ uÏ 1250 florin˜. NudÏiug´s, jau vòliau suprato, kad negali jo parduoti net uÏ pus´ ar de‰imtadal∞ kainos. Kursas ar‰iai krito ir buvo lo‰iama ne dòl pelno, o dòl kuo maÏiausi˜ praradim˜. Visa tos nelaimingos aferos istorija remiasi dviem poliais: minios ilgai ir desperati‰kai atakuoja fortnà, kol netikòtai kyla pasiutusi sumai‰tis.

Atsisveikiname su tulpomanija a‰arodami, keikdami ir dejuodami. Nukentòjusi˜j˜ neguodÏia teiginys, kad kitaip negalòjo bti.

Balansas? Matuojamomis vertybòmis gana sunku ∞vertinti katastrofos dyd∞ - viskas vyko neai‰kiai, paribòse, tamsiuose koridoriuose, oficialaus gyvenimo poÏemyje. Be abejo balansas tragi‰kas. Tkstanãiai bankrutavusi˜ dvar˜, de‰imtys tkstanãi˜ bedarbi˜, kuriems gròsò teismo procesai. Nepajògumas sumokòti pagal ∞statymà grieÏtai baudÏiamas kalòjimu. Legionai lengvabdi‰kai prasiskolino. Jokia statistika nenurodo aibòs nekalt˜ ‰eim˜, netekusi˜ pragyvenimo ‰altini˜, vargstanãi˜ vaik˜, palikt˜ visuomenòs malonei, sulauÏyt˜ vyr˜ karjer˜, sunaikint˜ j˜ reputacij˜ ir garbi˜. Nedaug i‰eiãi˜ telieka bankrutavusiesiems: stoti ∞ laivynà (reikòjo speciali˜ kvalifikacij˜) arba elgetauti – nereikia joki˜ speciali˜ sugebòjim˜.

Nereikòt˜ ms˜ ∞tikinòti, kad tai tebuvusi “miesãioni‰ka” tragedija. Gòli˜ spekuliant˜ aistros pana‰ios ∞ dramatinio tenoro aistras operoje. BirÏos Ïaidòj˜ arija skardi ir triviali – ai‰ku. Jei turòtume toliau vilkti tas teatri‰kas analogijas – vaidinta be kard˜, kraujo, net be nuod˜. Tai kodòl, po velni˜, taip aitrina vaizduot´?

Per visà tulpomanijos laikotarp∞ - ne tik ∞ fatali‰kà pabaigà, bet ir pergalingos euforijos dienomis – vyko maÏos ir didÏios Ïmogi‰kos dramos. I‰ i‰likus˜j˜ atminty renkamòs vienà. Tema – lyg pasiskolinta i‰ âechovo apsakym˜.

Gòlinink˜ sàjungà Haarleme sujaudino sensacinga Ïinia, visus privertusi pulti ∞ kar‰tligi‰kà aistrà. KaÏkoks varg‰as, neÏinomas Hagos batsiuvys i‰augino ne∞prastà “Juodosios” tulpòs veisl´. Veikti reikòjo tuoj pat, tai rei‰kò, i‰tirti reikalà ∞vykio vietoje ir, jei tik galima, gauti pavyzd∞. Penki juodai apsireng´ vyrai sòlina ∞ nirià batsiuvio trobel´. Pradeda prekybines, taãiau keistas derybas, nes Haarlemo vyrai vaidina gerdarius, lyg vien filantropijos vedami, trok‰tà padòti vargstanãiam amatininkui, bet tuo pat metu negali nuslòpti, kaip jiems rpi “Juodoji Tulpò”. Kurpalio ir ylos meistras suprato padòt∞ ir stengòsi pasiekti kuo didesn´ kainà. Derasi, kol sudaroma sutartis – 1500 florin˜, i‰ties padori suma. Varg‰elio batsiuvio laimòs akimirka.

Staiga ∞vyksta tai, ko niekas nesitiki – dramoje tai vadinama kulminacija. Pirkliai meta ant Ïemòs tok∞ brang˜ svognòl∞ ir lyg pami‰´ trypia ∞ dulkes. “Kvaily – ròkia apstulbusiam bat˜ lopytojui – mes irgi turime “Juodosios Tulpòs” sodinukà. Ir niekas daugiau visame pasaulyje Joks karalius, imperatorius, sultonas. Jei btum uÏsipra‰´s uÏ savo svognòl∞ 10 000 florin˜ ir poros Ïirg˜, btume uÏmokòj´ nesiginãydami. Gerai ∞sidòmòk: laimò tau nebenusi‰ypsos dar kartà, nes tu – kvai‰a.” I‰eina. Pakirstais Ïingsniais batsiuvys ‰liauÏia ∞ palòp´, gulasi ant lovos, prisidengia apsiaustu ir i‰leidÏia dvasià.

Tulpomanija – didÏiausias Ïinomas botaninis kvailiojimas – tik menkas DidÏiosios Istorijos para‰ãi˜ epizodas. Pasirinkome jà ne be prieÏasties. Reikòt˜ garbingai prisipaÏinti: keistokai patinka rodyti kvailystes proto prieglobstyje, domina katastrofos ‰velnaus peizaÏo fone. Yra svarbesni˜ prieÏasãi˜ nei tik menki asmeniniai ar estetiniai pomògiai. Argi apra‰ytoji afera neprimena baisesni˜ Ïmonijos kvailysãi˜, kai beproti‰kai siejamasi su viena idòja, vienu simboliu, viena laimòs formule?

Todòl negalima padòti ta‰ko po 1637-˜ met˜ ir visi‰kai uÏbaigti anàj∞ reikalà. Nei‰mintinga trinti i‰ atminties ir manyti tesant nesuprantama praeities keistenybe. Jei tulpomanija buvo tam tikra psichine epidemija – o taip dr∞stume manyti – labai pana‰u ∞ tiesà, kad vienà graÏià dienà vòl sugr∞‰ kaÏkokiu pavidalu.

Viename Tolim˜j˜ Ryt˜ uoste jau lipa ∞ laivà.

Atgal

---

[1] …Ïavi tulpò nulenkò galvà lyg malonòs kupinai mergelei… (vert. past.)

[2] I‰ pradÏi˜ uÏkreãiama liga siekia t´stis, o tik po to, kad tàsa bt˜ uÏtikrinta, keiãia aplinkybes. (vert. past.)